Knygos ir tapyba

Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“ Pokalbiai ir psichoterapijos kūrimas per filosofiją Nepradėsiu pasakoti kaip man patinka Yalom kūryba, tik apibendrinsiu, kad romanai lengvai skaitomi, nors ir rašoma apie vieną iš sudėtingiausių, dėl neapibėžtumo, sričių – psichiatriją. Autorius puikiai įvaldęs savitą rašymo stilių, tad skaitytojas gali maloniai pasinerti į šio mokslo pasaulį su visokiais niunsais bei įpintomis žmogiškomis intrigomis, problemomis ar aktualijomis. Mano nuomone, šis gebėjimas derinti sudėtingus dalykus su intriguojančiais ir yra priežastis kodėl Yalom toks populiarus, skaitomas įvairiausių skaitytojų, o jo romanai leidžiami pakartotinais tiražais.  „Kai Nyčė verkė“ pavadinimas nurodo, kas bus vienas pagrindinių veikėjų romane. Nihilistas, filosofas pareiškęs, kad Dievas mirė F. Nyčė ir jo pokalbiai su jam padėti bandančiu daktaru D. Brojeriu. Nyčė labai užsispyręs, net ir kęsdamas skausmus bei begalinę vienatvę nesileidžia gydomas. Visas įdomumas ir intriga prasideda...

Irvin D. Yalom „Tampant savimi“  Psichiatro gyvenimo kelias Įprastai biografinės knygos retai papuola į mano akiratį ir dar rečiau sudomina. Jas renkuosi kai labai patinka autorius arba norisi sužinoti apie asmenybę, kokios nors mane dominančios srities. Yalom memuarus skaičiau, nes praeitais metais sužavėjo skaitytas romanas „Melagis ant kušetės“, bei psichiatrija – man be galo įdomi sritis. Praeitais metais Yalom buvo mano atradimas literatūros pasaulyje, nors pagrindinė veiklos sritis autoriui visai kita – psichiatrijos mokslas.  Pačioje pradžioje pasidarė aišku iš kur autoriaus toks patraukiantis, lengvas rašymo stilius – mėgėjas skaityti nuo pat vaikystės. Šiuos memuarus taip pat malonu skaityti. Nediktuojami tiesiog faktai, gyvenimo įvykiai, kokios nors datos. Pradedama nuo vaikystės, kurioje taip pat atskleidžiama nemažai detalių apie tėvus. Kokia buvo buitis, santykiai šeimoje ir kaip, kokiomis sąlygomis formavosi asmenybė, kas paskatino sukti tam tikru gyve...

„Jei gyvenate ne pagal šabloną, kodėl turėtumėte taip rengtis?“ (6 p.) Nors daug kas žinoma ir daugeliu aspektų vadovaujuosi pati, džiugu skaityti ir suvokti, kad elgiuosi apgalvotai. Visada galvojau, kad mano stilius tai palaida bala, bet dabar pradėjau žiūrėti į savo spintos turinį kitaip: spalvos dominuoja tik kelios, mėgstamiausi ir dažniausiai dėvimi drabužiai sudaro garderobo pagrindą – judu gera kryptimi. Beliko tik paleisti tuos drabužius kurie likę vien dėl prisiminimų, bet jau nebedėvimi. Gerai gerai, ir tuos, kurie gražūs, bet man nebetinka, neturiu kur dėvėti arba su kuo derinti. Būtent šiuo aspektu ir radau įdomų autorės siūlomą būdą apsispręsti kas liks spintoje, o su kuo atsisveikinsiu. Knygoje gausu vaizdinės medžiagos: iliustracijos, nuotraukos, diagramos, lentelės, grafiniai teksto formatavimo elementai. Visas knygos apipavidalinimas tikrai maloniai veda į turinį, kurį lengva įsiminti, nes informacija pateikiama ir vaizdingai ir aiškiai. Mini spintos encik...

„<...> psichiatrai, ko gero, yra vieni patikliausių žmonių. Turiu galvoje, jie pripratę, kad jiems kalba tiesą – pacientai moka terapeutams, kad klausytųsi jų tikrų istorijų.“  (387 p.) Viršelyje paveikslėlis padalintas į dvi dalis – viena šviesesnė, kita tamsesnių tonų. Kokia graži nuoroda į žmogų: tai kas pasakoma ir tai kas pasiliekama sau mintyse; pacientas ir psichiatras; veiksmas ir to veiksmo rezultatas; gera ir bloga; dera ir nedera; rizikuoti ar ne; etiška ir neetiška; pasirinkimas ir pasekmė. Romanas kupinas tokių pusių, iš kurių rutuliojasi ištisos istorijos, keičiasi žmonių gyvenimai tuo pačiu ir patys žmonės. Permąsto vertybes, atranda save, išmoksta valdyti jausmus, atrasti gyvenimo džiaugsmą ir spręsti kylančias problemas. Įdomu sekti konsultacijas, kas vyksta psichoterapeuto kabinete už uždarų durų. Kokios problemos kankina žmones, kodėl jie kreipiasi pagalbos, kaip jaučiasi atskleisdami slapčiausius dalykus. Kita pusė, psichoterapeutas, taip pat ne ...

„Tik meilė ir karas mums leidžia pabėgti iš būtinybės sukelto apmirimo, iš įprasto gyvenimo narvo į būvį, kuriame kiekviena diena yra didžiulis nuotykis, kiekviena akimirka krinta ryškiai ir aiškiai, kaip pro juodą žvilgančią uolą lėtai sklendžia snaigė arba kaip lapas suktuku sminga į minkštą miško paklotę.“ 252 p. Profesorius Čarlzas Votkinsas praradęs atmintį papuola į ligoninę ir savo sąmonės gniaužtus. Nelengva kelionė po žmogaus sąmonę, bet įdomi. Kitoks vėjas literatūroje. Žmogus guli ligoninės lovoje, bet pats jaučiasi esantis viduryje vandenyno ant plausto, pakeliui į paslaptingą salą, kurioje gyvena žiurkšuniai, žmogbeždžionės, pilna keistų dalykų, pasaulis lyg kaip mūsų įprastas, bet kiekviena detalė tuo pačiu ir kitokia. Pasakojimai turi graikų mitologijos bruožų: „Iliada“ ir „Odisėjas“. Pasakotojas tapatinasi su antikos personažais, jaučiasi, kad aprašomi įvykiai paremti graikų mitais. Saloje apleistame mieste atsikelia dviejų rūsių gyvūnai, iš pradžių v...

Gyvybingumas ir jo pabaiga Mes visi esame kiekvienas žmogus. Kas svajoja apie karjerą, kas apie šeimą, kas laisvę, o dar kas apie pinigus – kiekvienas kuria savo gyvenimą, stengiasi, klysta, renkasi – gyvena. Kiek trunka tas gyvena? Kokia reikšmė viso to laiko kurį taip paprastai vadiname gyvenimu? Visi atsiduriame tame pačiame taške: kai gyvenimas traukiasi, nes mūsų kūnas sensta, dėvisi, mus pagauna ligos, kiekvienas skirtingai pasitinka senatvę. Kol vieni nenustoja trykšti energija, kiti kankinasi su savo ligomis, mintimis, dažnai ir vienatve bei baime mirti. Mes liekame tie patys vis kintančiame kūne. Norai, troškimai, gyvenimo būdas, įpročiai - vis dar norisi, viduje žmogus toks pat, tik ne visada sveikata leidžia, o kūnas tam nebepasiduoda.  Atsisveikinimas su mirusiuoju visada būna skausmingas, kupinas rimties, iškeliantis prisiminimus. Mirus artimam žmogui, dar sunkiau. Lieka tuštuma toje vietoje kur kadaise buvo puikiai pažįstamas žmogus. Prisiminimai lieka gy...

Claude M. Steiner „Scenarijai, kuriais gyvena žmonės“  Transakcinė gyvenimo scenarijų analizė  Kiek daug krypčių yra psichologijos moksle. Tik pradedu truputį paskaitinėti ir prasideda: tai kažkas neaišku ir norisi papildomai pasidomėti, tai įdomi nauja sritis ir nors informacijos kiekis didžiulis bandau aprėpti kuo daugiau. Užtrunku, bet pasikraunu žinių. Dabar mano rankose buvo Claude M. Steiner gyvenimo scenarijų analizė. Gyvenimo scenarijams tirti skirtingi specialistai pasirenka skirtingus aspektus. Steiner manymu, struktūrinė analizė artima psichoanalizei, todėl norėdamas nuo jos atskirti savo požiūrį ir išsiskirti, savo tyrimą grindžia transakcijomis, kurį vadina „transakcine gyvenimo scenarijų analize“. Išskiriami keli scenarijų tipai, kurie plėtojami, skyla į kitus tipus, nurodoma kaip juos atskirti.  Žmogus ne tik pats užsiprogramuoja savo gyvenimą, bet daug kas nulemta dar vaikystėje, tėvų prognozių vaikui (pvz.: bus sveikas, ligotas, protingas, ...

Kiekvienąkart skaitydama psichologinę literatūrą, atrandu kažką naujo. Labiausiai dėmesį atkreipiu į pačiai sau aktualius dalykus. Kartais bijau nesuprasti teksto, bet kai skaitau sau, tiesiog tenkinu savo smalsumą, viskas daug lengviau. Pamenu kai studijuodama spoksodavau į tekstą ir net negalėdavau susikaupti, nes stengiausi ten kaži ką įžvelgti. Dabar viskas atrodo vyksta savaime. Kai kurie dalykai jau girdėti, kiti papildo turimas žinias, būna ir naujų minčių, prie kurių stabteliu ir apgalvoju. Šįkart skaičiau S. Freudo traktatus apie gedulą ir melancholiją, malonumo principą bei Ego ir Id, (S. Freudo asmenybės teorija, kai žmogaus psichiką sudaro trys sistemos: Ego, Id ir Superego).  Tik pradėjusi skaityti radau ką panorau žymėtis: „Psichikos požiūriu melancholijai būdinga gili ir skausminga bloga nuotaika, išnykęs domesys išoriniu pasauliu, dingęs gebėjimas mylėti ir ką nors daryti bei savijutos [Selbstgefuhl] sumenkėjimas, kuris reikšdamasis priekaištais sau ir savęs...

Mėgstantys rusų literatūrą mane supras, kokie tai ypatingi tekstai. Nusiteiki ir skaitant pasileidi į kitą pasaulį, sukurtą ypatingos autoriaus kalbos ir minčių bei skaitymo metu kylančių vaizdinių ir jausmo. „Durnių mokykla“ tai kūrinys, kurį reikia jausti, mėgautis istorijomis, kurios neretai išsiveržia pro realybės ribas, istorijomis, kurios mainosi, būtos ir nebūtos. Susidvejinusios asmenybės pasaulis. Prisiminimai, aplinkos stebėjimas, pokalbių dalys. Vieną mintį užgožia kita, jos persipina, grįžta atgal, tada vėl pasimeta laike ir vėl stoja į vietas. Atsiskleidžia kas tikra, o kas pasirodo net neegzistavo. Žmonės kalbasi ir nesvarbu, kad vienas iš jų jau miręs. Berniuko gyvenimas surinktas iš nuotrupų. Berniuko iš durnių mokyklos. Tiksliau būtų sakyti, dviejų berniukų, kurie dalinasi vienu kūnu. Pasakojimas, kurio nėra, tik vaizdiniai, pokalbiai, akimirkos, žmonės, prisiminimai. Esam čia ir staiga mes jau kitur. Galiausiai pasirodo, kad to net nebuvo, kad žmogus su k...

„Kaip nesitaikantys su taisyklėmis keičia pasaulį “ Kūrybiškumas ir kaip jis reiškiasi įvairiose srityse. Kada jis gali būti naudingas atnešti naujus vėjus nusistovėjusiai ir dažnai sustabarėjusiai bei neefektyviai veiklai. Drąsa pasipriešinti esamai tvarkai. Naujos idėjos ir kaip jas priima aplinkiniai. Kam ir kada galima viešai paprieštarauti, kad būtų pasiektas tikslas, bet nežlugtų karjera.  Sėkmingos verslo idėjos: kokie buvo jų trūkumai, kas lėmė populiarumą. Kaip elgtis su originalumu? Ar užtenka tik naujos idėjos? Kodėl svarbu mokėti ją pateikti? Ar galima nuspėti, kad pristatomas produktas turi šansų ar tai niekinė idėja. Iškeliama dar daugiau klausimų ir ieškomi atsakymai bei lemtingi dėsningumai. Pavyzdžiui, kodėl ne visada gerai būti atradėju? Kodėl naujas, inovatyvus produktas dažnai būna pasmerktas žlugti, nors konkurentai sėkmingai kuria panašius gaminius?  Autorius iškelia pavyzdį, jį aptaria, pabrėžia jo temai aktualias mintis. Puikiai...

Pradedama autoriaus gyvenimo akimirkomis. Ryškūs vaikystės prisiminimai, paremti detalėmis. Pavyzdžiui, statulėlė, kuri vaikui žadina vaizduotę, namai, ta vidinė erdvė, pilna kvapų, garsų. Senelis prisiminimuose išlikęs kaip simbolis - autoritetas, visažinis ir išmintingas. Trumpai tariant, prisilietimas prie autoriaus vaikystės per artimą erdvę.  H. Hesse domėjimosi sritys formuojasi vaikystėje, vėliau jos plėtojamos, atsiranda naujų krypčių. Nuolat ieško savęs. Bando pamaitinti sielą dirbdamas knygyne, antikvariate. Visur atsiranda nepasitenkinimas, mylima veikla nublanksta ir nebetenkina.  Svarbus žmogaus ryšys su gamta. Reikia mokėti sustoti, neskubėti ir atrasti grožį bei gebėti juo pasimėgauti. Tarp namų dangus matosi, o žmonės vis tiek nesugeba prilėtinti tempo ir žvilgtelėti viršun.  Autoriaus lyrinis subjektas svajoja apie prieglobstį. Svarsto kas tai yra, ar tam reikia prabangios vietos ar užtenka kapo duobės. Galbūt žmogui vis viena būtų negana, n...

Siaubo novelės Pasakojimai persmelkti tamsos ir niūrumo. Personažų nevilties ir siaubo akimirkų. Visa apimančios baimės ir klaikios nežinios. Mirusieji maišosi tarp gyvųjų, o kartais ir patys gyvieji stovi ant ribos, skiriančios realybę nuo anapus. Jei kurioje novelėje nėra nieko antgamtiško, sumišimo įvarys žmogaus pasąmonė, valdanti gąsdinančius žmogaus veiksmus. Nepulsiu aptarinėti visų autorių, nes jiems bus skirti atskiri, platesni įrašai, kad išvengčiau kartojimo, čia išskirsiu vieną: Ambroce Bierce.  Galiu paantrinti, tikrai, stilius panašus į Edgaro Po. Trumpos novelės, parašytos tamsiu melodingu tonu. Neaišku ar vizualus siaubas egzistuoja ar tai tik ryški personažo vaizduotė.  Ištraukime vieną iš novelių: „Halpino Freizerio mirtis”. Baimė nežinia kokių nežemiškų būtybių. Halpinas Freizeris jaučia grėsmę savo gyvybei. Paklydęs miške blaškosi, jaučia mirtį, bet tikisi nelikti visai sunaikintas. Sapnuoja kraują, jaučiasi kažką nužudęs, nežinia varo iš pro...

Nebylus skausmas  Padariau klaidą pirmiausiai perskaičiusi knygos anotaciją. Net buvo kilusi mintis neskaityti, nes paprastai nesivarginu pradėti knygos kuri netraukia, juk tiek daug yra kūrinių, kurių norisi. Buvo labai šalta, nesinorėjo kišti nosies iš namų ir eiti iki bibliotekos pasiimti naujų knygų, tai ir pradėjau, galvoju, reikia paskaityti, netikiu, kad prastą knygą pasiūlė bibliotekininkė.  Verčiu pirmą puslapį, nuspaudžia koją, taisausi patogiau ir jau žiūriu keliasdešimtas puslapis, o pasakojimas kažkuo įdomus.  Kai matai asmenį, neįmanoma visiškai atriboti jo išorę nuo vidaus. Žinai, kad rasė nereiškia kitokio gyvenimo būdo, mąstymo, požiūrio, ypač žmogui gimus jau svečioje šalyje, kur nėra tautinių prisiminimų. Skaitant lengva pamiršti, kad būtent kuris nors konkretus veikėjas jaučiasi atstumtas, nepritapęs dėl savo išvaizdos. Skaitant tampa svarbus vidinis gyvenimas, ir pasidaro keista, kodėl žmogus nori pritapti, įsilieti į visuomenę, kurioje ja...

Įdomi ir neįprasta knygos idėja. Itin trumpi skyriai, gražiai sustyguotos atskirų veikėjų pasakojamos istorijos, įterpti straipsniai. Tik spėk versti puslapius. Pagrindinis veikėjas dėl savo išvaizdos vadinamas Angelu. Vieną vakarą girtas eidamas namo pamato paauglius kažką mušančius. Pasirodo, jie spardo trolio jauniklį. Taip, siužete mitinės būtybės įsilieja į gyvenimą. Tai retas gyvūnas, neištirtas dėl savo gebėjimo slapstytis, išgyventi nepastebėtam. Sudėtingas asmeninis gyvenimas ir namuose atsiradęs trolis sukelia dar daugiau sumaišties ir ne tik kasdienybėje, bet ir žmogaus viduje. Ką trolis jam reiškia, kodėl negali jo atiduoti, paleisti į laisvę? Galbūt trolis tai simbolis žmogaus vidinio konflikto kas yra visuomenėje priimta, normalu, o kas jau peržengia žmogiškumo ribas? Ir šis bute apgyvendintas trolis viską iškelia viršun? Girdėjau palyginimą su F. Kafkos „Metamorfoze”, arba aš neišgvildenau tiek, arba knyga ne tokia stipri. Vaga, 2011.  Johanna Sinisalo ...

Gyvenimas pagal žvaigždes ir papročius Visi š kai netik ė ta knyga. Turiu pripa ž inti, mano rankose atsid ū rusi d ė l blizgan č io vir š elio. Ž vaig ž d ė to vir š elio. Svars č iau net neprad ė ti, kai pama č iau jog knygos veiksmas II-ame am ž iuje, nemano knyga galvojau bus, turėdama omenyje istorijos pamokas ir tuos senus senus laikus, kurie man visada atrod ė tokie atgras ū s bei š alti. Maloniai nustebau kaip greitai perskai č iau Glesum. Prisėdau ir negalėjau atsitraukti, labai lengva skaityti  d ė l pasakojimo puikia glausta kalba. Persona ž ai tokie paprasti, ma ž ai kalbantys, susitelk ę į savo kasdienius reikalus. Vardai labai paprasti, paprastai kažką reiškiantys, pavyzdžiui Glesum, lotyniškai reiškia gintaras, taip pavadinta pasigrobta iš kitos genties mergina, dėl savo išvaizdos. Bene labiausiai įstrigo Boba vilkų apgraužta koja , nereikalingas vardas, nes ir taip visiems aišku. Skaitydama prad ė jau justi j u...