Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Tyto alba

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ | Buto ir jo gyventojų istorija

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ Buto ir jo gyventojų istorija Visai netyčia atradau ir pamėgau Vaivos Rykštaitės pasaulį  –  taip išsireiškiau, nes patinka ne tik kūryba, bet artimas ir autorės požiūris į gyvenimą. Romanuose ir straipsniuose visada jaučiasi tuos žodžius parašiusi moteris. Labai malonu skaityti, nes stilius lengvas, nebanalus, vis iškyla koks akcentas, pasamprotavimas, ar tai būtų feminizmo tema ar net filosofinė mintis  –  tekstas neapsunks ir išlaikys dėmesį.  „Lizos butas“ nukelia į vaikystę, kur iš detalių ir paskirų vaizdinių pati prisimenu savo vaikystę. Autorė iš pavienių daiktų ir spalvų piešia Lizos butą, jausmus pirmą kartą įžengus tarp storų senamiesčio sienų, kur langai neįleidžia dienos šviesos, o kieme sėdinčios čigonės kelia baimę. Prasideda kelionė. Atsiveria durys į nostalgišką praėjusio amžiaus pabaigą asfalto vaiko akimis. Augau mieste, vaikystėje kaime buvau vieną kartą, iki dabar nieko smagaus nepamenu iš tų neaprėpiamų laukų a...

Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ | Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku Knygą perskaičiau prieš metus ir netyčia apžvalga liko nepublikuota tinklaraštyje. Tiesiog pasiskolinau iš bibliotekos, perskaičiusi ir grąžinusi prisiminiau, kad neturiu knygos nuotraukos ant balto marmuro stalo. Oi, kaip sugebėjau susinervinti, nes nesinori kitokios nuotraukos pridėti. Eiti atgal į biblioteką ir parsinešti knygą vien nuotraukai atrodė negražu, juk, tuo metu dar ir eilėje reikėjo palaukti. Kai paminėjau eiles bibliotekoje turbūt akivaizdu, kad knyga populiari ir noriai skaitoma. Būtent „Pirmąkart mama“ ir buvo populiariausia autorės knyga. Rašau buvo populiariausia, nes dabar pasirodė naujas autorės romanas „Lizos butas“, kuris taip pat sulaukė daug dėmesio, pripažįstu, pati baisiai noriu ir skaityti ir turėti, nes romano tema atrodo be galo artima ir man. Be to sekdama autorės pasisakymus socialiniuose tinkluose atrodo priartėjau prie žmogaus, džiaugiuosi, kad tas požiūris, mąsty...

Grigorijus Kanovičius „Miestelio romansas“

Vaizdas
Knyga skaityta prieš kelis metus, nežinau kas pastūmėjo, bet šast ir prisiminiau būtent Kanovičių. Skaitytas tik vienas romanas, bet taip stipriai autorius išsiskyrė ir liko atmintyje. Mano nuomone, tai gero rašytojo bruožas. Tikrai neatsiminsiu visų detalių, bet siužetas, personažų portretai, rašymo stilius, meninė kalba atmintyje liko ryškūs. Romane pasakojama šeimos istorija. Visko vyksta, žmonės gyvena, jaučia, mąsto. Taip ir norisi paprastai ir trumpai apibūdinti „Miestelio romansą“. Geriausia skaityti pačiam ir įsijausti į puslapiuose suguldytą gyvenimą. Per veikėjus ir pasakojimą iškeliamos ir apmąstomos svarbios temos, pavyzdžiui, socialinis gyvenimas, skirtingų tautų santykis mažame miestelyje, šeimos vertybės. Negaliu apeiti knygos kuriose veiksmas vyksta man pažįstamose vietose. Pasakojimo erdvė Jonavoje, miestelyje šalia Kauno. Atrodo, kad niekuo neypatingas kraštas, bet teko ten būti, tai įdomu autoriaus akimis pajusti tą pačią vietą. Matote viršelyje tą pieši...

Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“

Vaizdas
Pirmas įspūdis – narkomano klajonės. Kai žmogus apsvaigęs ir mato, net patiria psichodelinius vaizdinius.  Prisipažinsiu, pirmąją nuostatą turėjau itin stiprią neigiamą. Nuolat mane nuvilia tie teiginiai viršelyje, kad rasiu gerą siaubo knygą, be to kažkas pakomentavo, kad čia lempų lempa (😅) nieko negalėjau padaryti, bet kai paėmiau skaityti iškart prisiminiau ir galvojau gal net nepradėti, gal rimtai visai prastai bus. Bet kur aš siaubo fanatikas atsisakysiu bent pabandyti. Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėj...

Ričardas Gavelis „Paskutinioji žemės žmonių karta”

Vaizdas
Kaip aš džiaugiausi parsinešusi dar vieną ir dar neskaitytą R. Gavelio romaną namo. Padėjau prie kitų Gavelio knygų, naują, žinoma, su balandžiu viršelyje. Ir ką? Pradėjau taupyti. Negaliu pasakyti kas man yra su autoriaus kūryba ir ką darysiu perskaičiusi paskutinį dar mano neskaitytą romaną „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Negaliu paaiškinti kas mane taip veikia. Tas mano besaikis ieškojimas kažko slapto, įprasminto sekso scenose, personažuose, kurie lyg atgimsta visuose romanuose, tik kiek kituose pavidaluose, skirtingais vardais, bet jų vidus... jis vis tiek ištrykšta. Ir Vilnius su tais balandžiais. Pilka, viskas pilka. Nepabėgsi nuo to. Net ir kitame mieste, kitoje šalyje bet kada viskas ims ir virs Vilniumi, su savo gyventojais ir pilkuma. Paskutiniąjame romane yra kažkokia nuojauta. Lietuva nepriklausoma, bet vis tiek pilka ir be veido. Žmonės nesupranta ką daryti su laisve? Ar jie bent žino kas tai yra ir ką su ja veikti? Septyni avatarai. Skirtingos ir tuo pačiu persipyn...

Marisha Pessl „Naktinis filmas“

Vaizdas
Riba tarp realybės ir kūrybos  Visada jaučiu siaubo literatūros trūkumą lietuvių kalba. Todėl bet koks kūrinys, žadantis bent kiek siaubo elementų, mane masina. Pradėjau visur matyti giriamą „Naktinį filmą”, o anotacija leidžia manyti, kad knyga tikrai turi mano mėgstamo žanro elementų.  Pirmiausia, kaip ir daugelį, mane taip pat maloniai nustebino knygos apimtis, kuri skaitant visai neprailgsta. Tiesiogine to žodžio prasme, aš visur buvau su šia knyga. Nepaisant jos dydžio, vis tiek pasiimdavau su savimi kartu, o kai prisėsdavau paskaityti, tekdavo tiesiog atsiplėšti.  Romano centre – paslaptingas filmų režisierius Stanislas Kordova. Filmai uždrausti, bet tai nesustabdė fanų, vadinamų kordovitais. Filmų peržiūros rengiamos slapčia, kordovitai slapta kaupia ir dalinasi informacija apie garsųjį režisierių, tamsiąjame internete klesti visas klanas. Visuomenę sukrečia paslaptinga Kordovos dukters mirtis. Bandymai išaiškinti nusikaltimą klaidina, atsiranda v...

Barbara Taylor Brown „Išmokti eiti tamsoje”

Vaizdas
Tamsos sąvoka aiškinama kaip pagrindinių, dažniausiai neigiamų, asociacijų opozicija  Taip ir būna su tais išpardavimais. Gera kaina, lyg ir tema įdomi bei aktuali, be to, graži, drobinių viršelių knygų serija. Pradėjus skaityti verti puslapius tolyn, kaip nieko naujo nėra taip nėra. Viskas girdėta, jau žinoma ir negana to, atrodo, kad ta pati mintis vis persakoma kitais žodžiais. Tamsa šiuolaikiniame pasaulyje. Kodėl žmonės tamsą sieja su negatyviais dalykais? Kodėl apibūdindami prastą savijautą, sunkumus, nelaimes dažnai vartoja tamsos sinonimus. Autorė teigia, kad tamsa savyje neša ir teigiamus dalykus. Juk be tamsos nebūtų šviesos, ji pati savaime negali egzistuoti. Tamsa gali būti ne tik baimė, bet ir prieglobstis. Ar dabar žmonės patiria tikrą tamsą, jeigu net ir naktį mieste apšviestos gatvės, spindi parduotuvių vitrinos, net ir namuose žybsi įvairių prietaisų lemputės. Žmogus nepatiria tikros, aklinos tamsos, jį visada gaubia koks nors šviesos šaltinis. Ar tai ir ...

David Lynch „Pagauti didžiają žuvį“

Vaizdas
Biografiška saviugdos knyga? Pradėsiu nuo knygos kaip daikto. Mažo formato, juoda, truputį blizga auksu. Vienas malonumas liesti juodą drobinį viršelį dekoruotą aukso spalvos elementais. Netgi skirtukas įsiūtas, kuriantis vertę savyje nešančios knygos įvaizdį. Turinys suskirstytas į trumpus apmąstymus. Juose išlenda D. Lyncho gyvenimo detalių, maža maža dalis biografijos. Aptariama meditacija, jos poveikis kūrybai ir vaidmuo kasdieniame gyvenime. Karjera prasidėjo nuo tapybos. Menininkas sugalvojo priversti paveikslus judėti ir pasinėrė į režisūros pasaulį. Atvirai kalba apie nesėkmes, jas priima kaip patirtį, pataria kaip su tuo susitvarkyti ir kurti toliau. Iškeliama idėjos sąvoka, atviraujama kaip ją atrasti ir perteikti. Pamitėta įdomių detalių iš filmavimo aikštelės, tai leidžia įsivaizduoti režisieriaus darbo metodus, jo charakterį ir kaip vyko kūrybinis procesas prieš galutinį rezultatą – filmą ar serialą. Pasirodo, vaikystėje daug laiko praleisdavo miške, išsiplėsd...

Umberto Eco „Rožės vardas“

Vaizdas
Vienuolių gyvenimas iš vidaus ir iš to kylantys apmąstymai Sunku buvo pradėjus skaityti. Kaltinau karštą vasarą. Kartais miego trūkumą ar tiesiog tingumą susikaupti. Todėl net nepastebėjau kada knygos puslapiai tapo lengvesni, įsijaučiau į vienuolyno gyvenimo ritmą ir kalbos stilistiką. „Rožės vardas“ atsiskleidė visai kitomis spalvomis, pageltusiuose puslapiuose atradau pagavų siužetą ir jame paslėptas mintis. Knygoje radau visko. Pradedant nuo nenuobodaus siužeto, baigiant viso kūrinio semantika. Romane įpinta kriminalinė istorija, kurioje netrūko makabriškų vietų, istorinių žinių, net paprastų, žemiškų jausmų su kuriais tenka susidurti tiek jaunam vienuoliui, tiek garbingas pareigas užimančiam senoliui. Praplėčiau ir atgaivinau savo istorines žinias, nes viduramžiai, man, be galo tamsus ir mažai mano tyrinėtas bei pažintas laikotarpis. Tačiau, tuo pat metu džiaugiausi autoriaus pasirinkimu neįterpti kelių lapų aiškinimų apie tam tikrus dalykus, todėl neteko pamesti...

David Mitchel „Sleido namas“

Vaizdas
Paslaptingas namas ir amžinos jaunystės kaina  Viena iš knygų gautų per Kalėdas. Vis neprisiruošiau pradėti, nes turėjau prisitempusi knygų iš bibliotekos. Kai pradėjau skaityti, net pati nepajutau kaip vienu prisėdimu perskaičiau nemažą dalį knygos. Iš tiesų įtraukianti knyga. Neįmanoma paskaityti truputį ir padėti, norisi išsiaiškinti namo paslaptis. Sleido namas tarytum pasaka su siaubo elementais. Mistiškos durys, kurias gali atverti tik išrinktieji. Namas, kuris atsiranda tik tam tikru metu, konkrečiam žmogui. Paslaptingi paveikslai kabantys senojo namo laiptų pašonėje ir keistas laikrodis, nežymintis įprastų valandų. Namo šeimininkai, kiekvieną kartą vis kitaip prisistatantys ir visada to paties amžiaus. Kiekvienas skyrius persikelia keliais metais į priekį. Pakviestieji į Sleido namą jame ieško kažko sau. Vieniša motina su sūnumi tikisi pradėti gyvenimą iš naujo, detektyvas atranda meilės nuotykius, patyčias pati...