Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Siaubo literatūra

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Jolita Skablauskaitė „Fatum“ | Skablauskaitės kuriamas pasaulis arba lietuviškoji gotika novelėse

Vaizdas
Autorę atradau beieškodama savo mylimos siaubo literatūros. Nepaliaujamai ieškau ir kartais ar bent jau į tą pusę, kaip sakoma, randu. Turbūt tik galite įsivaizduoti kas dėjosi mano galvoje perskaičius, kad yra lietuvių autorė (autorė!), kurios kūryboje galima rasti gotikos.  Pirmoji pažintis su Skablauskaite buvo nuo „ Žiežulių “. Pradėjau skaityti vasarą lauke, basomis kojomis braukiau žolę ir romanas prasidėjo nuo kaimo. Netrukus veiksmas persikėlė į miestą, man artimiausią erdvę, kurioje užaugau ir gyvenu. Tačiau Skablauskaitės miestas pilkas, purvinas kuriame neišsitenka destruktyvi ryški moteris. Jaučiau laumišką, pasiutusį ir fatališką moteriškumą. Tą gaivališką jėgą ir meilę vedančią pražūtin. Šiose, rinkinio pavadinimu Fatum, novelėse tik šiek tiek pabarstyta viso to. Knyga tarsi surinkta iš trupinių. Ne vienas kūrinukas (labai nenoromis aš čia tą deminutyvą įterpiu, nes tokį menkumo prieskonį turi, bet noriu parodyti, kad trūksta gabalėlio iki kūrinys) buvo lyg apmatas: k...

Neil Gaiman „Koralaina“ | Tamsi pasaka. Kitų tėvų slapti kėslai

Vaizdas
Tas atvejis kai n metų noriu perskaityti, bet vis nenutaikau progos. Vis tikėjausi rasti ir nusipirkti egzempliorių sau, nes nuojauta kuždėjo — patiks ir perskaičiusi būtinai norėsiu statyti į savo siaubo literatūros lentyną. Nenoriu, net girdėti, kad „Koralaina“ vaikų literatūros kūrinys ir ta siaubo lentyna nebent vaikų kambaryje stovi. Gera istorija nesvarbu kam skirta, svarbiausia koks jausmas skaitant. Tada koks jausmas pabaigus paskutinį puslapį. Greičiausiai jau supratote, kad nepasakysiu kažko blogo. Knygą parsinešiau iš bibliotekos. Vėlavau grąžinti, nes būtinai supuolė nenumatytų darbų, o aš nenusiteikusi nusileisti ir skaityti greitai bele suskaityti. Tik jau ne lietuvių kalba baisias istorijas, kurių ir taip žiauriai per mažai randu knygynuose. Pirmiausiai apsidžiaugiau tikrai kaip vaikas, radusi knygoje iliustracijas. Siužetas paprastas, bet tame paprastume ir slypi visas gerumas. Nauji namai, senas butas ir maža, per dienas nuobodžiaujanti, mergaitė vardu Koralaina. Jos...

Alex North „Šnabždėtojas“ | Ar tikrai vaikas tiesiog pernelyg jautrus?

Vaizdas
  Ar tikrai vaikas tiesiog pernelyg jautrus? Viršelyje „Šnabždėtojas“ pristatomas kaip mistinis trileris. Įprastai stengiuosi nekreipti dėmesio į papildomą informaciją viršeliuose, nes yra tekę nusivilti. Laimė, šįkart knygos viduje skaitytojo tikrai mistinis trileris laukia. Jautresnius privers ir šiurpą ant odos pajausti.  Tik pradėjusi skaityti jau džiaugiausi, kad pačiu laiku skaitau, nes rudens atmosfera atitiko šio trilerio. Rudeniškas tamsumas ir ilgi bei tamsūs vakarai, atrodo, kad tiesiogiai atspindi kūrinio kuriamą nuotaiką.  Drįsčiau „Šnabždėtoją“ palyginti su S. King’o romanais, nes Alex North rašymo stilius panašus. Niūri atmosfera, o kol rutuliojasi visas veiksmas neįmanoma atsipūsti, nes visą laiką neblėsta toks neramumas lyg tuoj kažkas baisaus ar bent jau nepaaiškinamo atsitiks. Kai kurias vietas skaitant, nesumeluosiu, labai nejauku buvo. Tiek dėl pačių įvykių, tiek dėl gebėjimo perteikti viską sustiprinant ir sutirštinant nejaukumą.  Nusikaltimai ...

Stephen King „Svetimas“ | Negalima logiškai paaiškinti – belieka patikėti

Vaizdas
Stephen King „Svetimas“ Negalima logiškai paaiškinti – belieka patikėti Prasideda viskas labai kraupiai. Nužudytas berniukas, bet taip žiauriai, kad mintyse piešiantis nusikaltimo vietos vaizdą kūnu šiurpas eina. Įtariamas pavyzdingas miestelio gyventojas Teris Meitlandas, dirbantis literatūros mokytoju ir treniruojantis vaikų beisbolo komandą. Detektyvas Ralfas Andersonas nė nesuabejoja įkalčiais ir vedinas pykčio bei paniekos suima Terį pačiame svarbių rungtynių įkarštyje. Po šio momento užverda baisi pekla. Griūva dviejų šeimų gyvenimas, išsiveržia tiek pykčio, beviltiškumo, noro keršyti. Greta turimų įkalčių surinktų nusikaltimo vietoje ir liudininkų parodymų prisideda kiti, taip pat neginčijami įkalčiai. Bėda tame, kad Teris turėjo būti dvejose vietose vienu metu. Logiškai nepaaiškinama, o kuo daugiau bandoma išsiaiškinti viskas tik sudėtingėja kol pėdsakas nutrūksta.  Tada atsiranda Holė Gibni. Akylesni gerbėjai, tikiu, kad irgi pastebi King'o romanuose veikėjų persikėlimus i...

Bram Stoker „Drakula“ | Vampyrų klasikų klasika

Vaizdas
Bram Stoker „Drakula“ Vampyrų klasikų klasika  Sezonas dažnai lemia skaitymo pasirinkimus. Vakarai vis ilgėja ir tamsėja, vis šalčiau ir žvarbiau, namuose norisi susisukti į pledo kokoną, bet išlieka aštresnių pojūčių noras. Nesinori nugrimzti į snaudulį, tad pradeda traukti siaubas.  Jau ne kartą kalbėta ir įrodyta, kad žmonės domisi nusikaltimais, mėgsta detektyvus, siaubo istorijas, nes žino kad tai nutinka ne jiems. Šiais atvejais išgąstis veikia panašiai kaip laimė, nes tai kas baisu vyksta kitur, ne pačiam. Pavyzdžiui, sėdi sau šiltai ir jaukiai namuose, skaitai siaubo istoriją, tai kas rašoma baisu, dažnai atrodo, kad net protu nesuvokiama, bet visi tie baisumai toli. Užvertus knygą tai lyg užtvirtini, kad viskas vyksta ne čia, nes čia saugi namų erdvė ir gali bet kada nutraukti baisumus. Situacijos valdymas, kai gali sukrėsti savo mintis, pasaulį, bet saugiai. Dar viena išsakyta mintis dėl potraukio nusikaltimų istorijoms ar siaubui, yra tai, kad žmogus nori būti pasir...

Stephen King „Tamsioji pusė“ | Rašytojas ir jo tamsioji pusė

Vaizdas
Stephen King „Tamsioji pusė“ Rašytojas ir jo tamsioji pusė Kiekvienąkart drąsiai leidžiuosi į S. Kingo kuriamą pasaulį. Po pirmosios pažinties skaitant „Kerę“ iš dičkių skyriaus, nes buvau visai dar vaikas ir bibliotekoje knygą gavau tik pasižadėjusi, kad tikrai nebijosiu, nei karto nebuvau nusivylusi autoriaus kūriniais. Paskutiniu metu vis stebiuosi, kaip tiek daug romanų ir novelių sukūręs Kingas sugeba išlaikyti savo stilių, sukurti tiek istorijų ir nenusivažiuoti . Nuo mažos apimties novelių iki, pavyzdžiui, „Tas“ , kuriam neskubant ir nepasimetant tarp veikėjų perskaityti reikia kone mėnesio.  Kaip renkuosi kurią skaityti iš tos violetinės serijos? Tiesiog imu dar neskaitytu numeriu pažymėtą ir permetu akimis anotaciją, pavyzdžiui, „Tamsiajai pusei“ išsirinkti užteko pamatyti kelis žodžius: „<…> apie asmenybės susidvejinimą. Rašytojas <…>“. Iškart susiejau su „Švytėjimu“ , kai nesėkmingas rašytojas išeina iš proto, be to ten buvo psichologinio siaubo, tai kas m...

L. Ron Hubbard „Baimė“ | Baimės kilmė ir galia

Vaizdas
L. Ron Hubbard „Baimė“ Baimės kilmė ir galia Lafayette Ronald Hubbard garsus fantastinės literatūros rašytojas. „Baimę“ apibrėščiau kaip klasikinio psichologinio siaubo novelę. Baimė kuriama per žmogaus vidinius išgyvenimus, apeliuojant į emocijas, sukeliant stiprius jausmus. Veiksmas reiškiasi kai žmogus blaškosi, bėga nuo besikeičiančio pasaulio. Tai pasakojimas apie demonų apsėstą žmogų. Demoniškos jėgos užvaldo žmogų, keičia jo gyvenimą, aplinka ir įprasta vaga tekėjęs gyvenimas ima bliukšti, viską apgaubia juodas baimės šydas neleidžiantis ištrūkti.  Pagrindinis personažas Loris yra netikintis antgamtinėmis būtybėmis profesorius, kurio visas pasaulio suvokimas vieną dieną pradeda keistis. Kyla siaubinga baimė kai žmogus suvokia ne tik pametęs kepurę, bet neatsimenantis ir keturių valandų. Ką jis veikė? Kur buvo? Kas jam atsitiko, kad pradėjo regėti ir justi keistus dalykus, kurių logiškai paaiškinti nesugeba.  Erdvė tamsi, ne viskas veikėjo aiškiai matoma, daug kas junta...

Stephen King „Įtūžis“ | Kai ilgai kauptas pyktis išsiveržia lauk

Vaizdas
Stephen King „Įtūžis“ Kai ilgai kauptas pyktis išsiveržia lauk  Knyga masino jau seniai, tik vis tikėjausi rasti kur nors ir įsigyti sau. Neradau. Noras vis kirbėjo, tad nuėjau į biblioteką. Žinojau, kad kūrinys yra tose violetinėse knygose ir pažymėtas 44 numeriu. Kodėl taip sunku rasti ir nusipirkti? Ogi todėl, kad pats autorius neilgai trukus po pirmosios publikacijos uždraudė tolimesnes savo kūrinio publikacijas. Dabar ir tegalima rasti raštų knygose, taip ir nepasirodė šis psichologinis trileris kaip atskira knyga. Kūrinys nėra pastas, priešingai, paveikus ir paskatinęs pirmąsias šaudynes Amerikos mokyklose. Būtent po šių įvykių ir nuspręsta nebeplatinti kūrinio.  Man sunku kritiškai vertinti S. King’o kūrybą, nes jo siaubo romanai yra mano mylimiausi. „Įtūžio“ žanras kitas – tai psichologinis trileris, bet autorius ir čia vien žodžiais sukausto skaitantį. Pradžioje paminėjau, kad knyga paskatino šaudymus mokykloje, tad akivaizdu, jog siužetas apie tai ir sukasi. Čarlzas ...

Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ | Fantastinis baimių pasaulis

Vaizdas
Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ Fantastinis baimių pasaulis „Jo mėlynos akys buvo išsprogusios, stiklinės ir nieko nebematė, o pašėlęs grojimas buvo tapęs akla, mechaniška, nesuvokiama orgija, kurios negalėtų apibūdinti joks rašiklis.“ (26 p.)  Paprastai skaitau siaubo novelių, apsakymų rinkinius, kurie nėra vieno autoriaus, dažniausiai tai būna skirtingų autorių, kuriuos sieja bendra tema, rinkiniai. Tad, H. P. Lovecraft man jau buvo žinomas siaubo fantastikos autorius. Kelias noveles pradėjusi skaityti kaip man nežinomas, greit atmintyje atkapsčiau prisiminimus, kad jau žinau kas manęs laukia. H. P. Lovecraft kaip rašytojas nebuvo pripažintas, o jo kūriniai pradėti leisti tik po mirties. Apdovanojimas skirtas taip pat jau Lovecraftui pasitraukus iš mūsų pasaulio.  Juoda, nesuvokiama fantastika. Bandomi aprašyti tie siaubai, kurių žmogaus protas negali suvokti. Painiai ir nelogiškai skamba mano toks pastebėjimas, bet būtent taip ir atrodo pasinėrus į noveles. Įv...

Nathaniel Hawthorne „Namas su septyniais frontonais“ | Kai su turtu paveldimas ir giminės prakeiksmas

Vaizdas
Nathaniel Hawthorne „Namas su septyniais frontonais“ Kai su turtu paveldimas ir giminės prakeiksmas  „Namas su septyniais frontonais“  –  gotikinis romanas, priklausantis siaubo literatūrai. Žanrui būdinga mistifikacija, paslaptingi personažai, greta kurių gyvena vaiduokliai, veiksmo vieta ir erdvė taip pat paslaptinga, niūri ir apgaubta mistikos, kupina logiškai, protu nepaaiškinamų dalykų, vykstantys įvykiai sietini su demonais, raganavimu, prakeiksmais, mirusiųjų įtaka ir pan.  „Tiek tame name buvo išgyventa, tiek kentėta, gal kiek ir džiaugtasi, kad net sienojai rasojo, tartum persisunkę žmonių širdies syvais. Jis ir pats buvo kaip didelė žmogaus širdis su savo dalia, su savais ir gražiais, ir liūdnais prisiminimais.“ 23 p.  Romaną galima labai trumpai ir aiškiai apibūdinti: nusigyvenusi Pinčenų giminė, su keliais gyvais palikuonimis ir šios giminės prakeiksmas lydintis jau kelias kartas. Knygoje atsiskleidžia to laikmečio gyvenimo būdas, proble...

Edgar Allan Poe Poezija

Vaizdas
Edgar Allan Poe  Poezija Aš žinau, kad nesulauksiu,  Bet ir mirusios ilgiuos. Eilėraščio žanras man lyg nematomas, bet jeigu tai siaubo lyrika ir mylimas Poe, imu ir skaitau. Su poezija nedraugauju, nes nesugebu susikaupti, kad galėčiau pajusti emociją, jausmą, ritmą – man skaitant liejasi kapoti sakiniai, žodžiai susimeta į krūvą kurioje nieko nepajusi. Su Poe kitaip. Galbūt esu pripratusi prie tamsaus autoriaus tono, kuriam būdingas melodiškumas.  Eilėraščiams būdingas muzikalumas, skambumas. Specialiai tam parinkti žodžiai, frazės ir kartais jų kartojimas tiesiog leidžia eilėraščiui skambėti galvoje. Atrodo galima išgirsti pučiantį žvarbų vėją ir langinių dunksėjimą. Kartais atrodo, kad lyrinio subjekto vidinius išgyvenimus, nerimą, baimes, ilgesį visa ta aplinka ir jos garsai tarsi sugyvina, iškelia į paviršių. Erdvė ir aplinka – jausmų ir išgyvenimų atspindys.   Edgaras Alanas Po (1809-1849), amerikiečių klasikas, lietuvių ska...

Michael Koryta „Kiparisų namai“

Vaizdas
„Jis praleido ne vieną dieną stengdamasis apsimesti, kad neturi šio sugebėjimo; bandymas sviesti jį šalin tarsi nuodingą vorą, sučiuptą beropojantį ranka aukštyn, kai net kūną nupurčiusiam šiurpui likus tik atsiminimuose, vis dar dėkoji maloningam Apvaizdos įsikišimui, kad tau suteikta galimybė numušti šlykštynę šalin. Tačiau jam tokia galimybė niekada nebuvo suteikta. Ne, atšiaurūs mirties pranašai persekiojo jį nuolat neduodami nė akimirkos atsikvėpti. Atpažindavo juos vos išvydęs ir žinojo, kad jie tikrai ne optinė apgaulė, tikrai ne prasto alkoholio sukeltas proto užtemimas, o pranašystės, kurias sukeldavo aiškiaregystės dovana, suteikta niekada jos netroškusiam žmogui.” 14 psl. Pati pradžia priminė filmą „Galutinis tikslas“, dėl pagrindinio personažo gebėjimo matyti konkrečiam žmogui gresiančią mirtį. Taip ir prasideda romanas, kai grupė vyrų traukiniu vyksta dirbti į naują objektą, o pakeliui Arlenas pastebi mirties ženklus, bando įspėti bendrakeleivius, kurie žinoma, į t...

Helovyno skaitiniai

Vaizdas
Nei aš prijaučiu šiai šventei nei švenčiu. Tiesiog nuo vaikystės žavėjausi tuo Amerikietišku šventimu. Kostiumai, persirengėliai, dekoracijos, išskaptuoti moliūgai, saldainių prašymas. Be to siaubo literatūra mano mėgstamiausia, visada ieškau naujienų ir mėgaujuosi senais kūriniais. Tradiciškai pateikiu rekomendacijas, ką perskaičiau per metus po paskutinio Helovyno. Idealiai tinka tokie kūriniai rudeniui, kai norisi šiurpuliukų. Pirmoje nuotraukoje mano mėgstamiausias autorius - S. King ir keli Bookdepository laimikiai. Mano šių metų favoritai  Stephen King „Tas“  Šiais metais pasirodė naujas leidimas, abi dalys vienoje knygoje. 900+ puslapių, kurių nei vienas neprailgsta. Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių”  David Seltzer „Lemties ženklas”  Robert Bloch „Psichopatas”  Bret Easton Ellis „Amerikos psichopatas“  Dažnai pastebiu, kad skaitytojai arba maišo šias abi knygas arba galvoja, kad tai viena ir ta pati, bet tai...

Stephen King „Tas“

Vaizdas
Skaičiau beveik mėnesį. Vieną savaitę išbraukiu iš gyvenimo, nes sirgau, nieko nepamenu, atrodo, kad pramiegojau atsimerkus ir likau dar labiau pavargus, net atsivertus knygos nebuvau. Nieko, visko būna, išgyvenam, judam toliau.  Knygų fronte grįžau į Derį. Oi kaip gerai buvo. Ruduo, keičiasi sezonas, vis šalčiau, nykiau, lietus dažnesnis, įsisupu į megztinį ir ieškau kur mano skirtukas tarp tų devynių šimtų puslapių. Nei vienas puslapis neprailgo. Nelaukiau kol baigsis, nejaučiau ištęstų vietų. Įtampa suderinta su jausmingumu.  Įžanga   Viskas prasideda nuo berniuko vardu Džordžis. Lietingą dieną vyresniam broliui Bilui padedant pasigamina popierinį laivelį ir išlekia paleisti liūties užtvindytomis gatvėmis. Džiaugsmą aptemdo nelaimė kai iš linksmo berniuko geltonu lietpalčiu belieka negyvas kūnelis nutraukta rankute. Šis įvykis buvo pradžia naujai draugystei, naujiems atradimams ir kovos pradžia. Tiesa, viskas prasidėję gerokai anksčiau, akylesni ir j...

TBR | Spalis

Vaizdas
Mėgstu viską planuotis. Savaitės planus, kasdienius darbus, aprangą, maistą, ne išimtis ir knygų fronte. Visada žinau ką kada skaitysiu, žinoma dažnai įterpiu ką nors naujo, bet preliminarus planelis visada sudėliotas.  Be abejonės pirmenybė mėgstamiausiems žanrams: siaubo literatūra, klasika, detektyvai, psichologiniai trileriai. Taip pat sudominusios naujienos, kurias nebūtinai renkuosi pagal žanrą. Čia gali sudominti tema, autorius, kartais net nugirstas atsiliepimas arba, nuskambės lėkštai, bet viršeliai taip pat pavergia mane, pasidaro įdomu ką slepia vizuali dalis.  Skaitysimų knygų krūvelę nuolat pildo ir bibliotekų lobiai. Dabar lankausi dvejose bibliotekose, ten nuolat kokio nors leidiniu laukiu eilėje, kurios visada ateina netikėtai, o aš paprastai nepraleidžiu savo progos. Kadangi knygas perku tik gerai apgalvojusi ir rečiau negu norėčiau, bibliotekose esu nevaldoma, išbandau viską kas patraukia.  Labai abstrakčiai pradėjau, dabar šiek tiek d...

Mėnesio apibendrinimas | Rugsėjis

Vaizdas
Mano pirmoji per mėnesį perskaitytų knygų peržiūra. Vis neprisiruošiau susidėlioti, nors įdomu tokia asmeninė skaitymo statistika. Paprastai ką daro visi aš būnu kaip balta varna ir buvau iki dabar. Dažniausiai nespėju, nepastebiu besibaigiančio mėnesio ir niekad negaliu visų knygų sudėti į vieną kalną, nes didžioji dalis būna iš bibliotekų. Jei pirkčiau kiekvieną knygą kurios noriu – bankrotas ir šiaip per daug myliu bibliotekas, tad negaliu ten kartas nuo karto neapsilankyti.  Vidutiniškai perskaitau po vieną knygą per savaitę. Kartais mažiau, jeigu yra reikalų, kartais daugiau, kai turiu laiko arba geriau lieku nemiegojusi, bet paskaičiusi.  Niekada neskubu, atidžiai renkuosi ką skaitysiu, tad dažnai lieku patenkinta pasirinkimu. Be to esu lėta skaitytoja, mėgstu ir pasvajoti, ir patikusias citatas užsirašyti, ir dar karštos kavos puodelį pasistatyti šalia.  Mano sąrašiukas (kartu su nuorodomis į apžvalgas):  Charles Bukowski „Skaitalas“...

Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“

Vaizdas
Pirmas įspūdis – narkomano klajonės. Kai žmogus apsvaigęs ir mato, net patiria psichodelinius vaizdinius.  Prisipažinsiu, pirmąją nuostatą turėjau itin stiprią neigiamą. Nuolat mane nuvilia tie teiginiai viršelyje, kad rasiu gerą siaubo knygą, be to kažkas pakomentavo, kad čia lempų lempa (😅) nieko negalėjau padaryti, bet kai paėmiau skaityti iškart prisiminiau ir galvojau gal net nepradėti, gal rimtai visai prastai bus. Bet kur aš siaubo fanatikas atsisakysiu bent pabandyti. Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėj...

David Wong „Džonas pabaigoje miršta”

Vaizdas
Nurauta istorija. Kaip susijęs sojų padažas ir pasaulio gelbėjimas  Kaip ir „Vienas namuose” taip pat ir „Patį baisiausią filmą” tradiciškai vis peržiūriu. Atrodo moku mintinai visą scenarijų, bet kartas nuo karto norisi vėl pažiūrėti, nes žinau, kad nenuvils bei bus galima prisinešti kalną užkandžių ir garsiai kramtyti, juk galima ko nors ir nenugirsti. Žodžiu, puikus smegenų atjungimas. „Džonas pabaigoje miršta” irgi toks nutrūkęs kūrinys. Lyg skaityčiau „Patį baisiausią filmą”. Savotiškas humoras, pavėpę personažai, paranormalūs reiškiniai, atsiranda ir kitos gyvybės formos ir, gerai pagalvojus, ko tik čia neatsiranda. Skaitai ir jauti, kad tuoj dės kokią nesamonę, juokelį, bet visa tai kabina, plevesuoji sau ten kažkur įykiuose kaip amžinas paauglys, nors ir trisdešimt į šikną jau stuksena. Jeigu nėra atsakomybės asmeniniame gyvenime, požiūris į darbą kaip nebrendylos, tai nesitikėkite rimtos reakcijos ir gelbėjant pasaulį. Iš pradžių pareiškiau sau, kad tai ne m...

Antikvaro pasakojimai apie vaiduoklius ir kitos šiurpios istorijos. Sudarytojas Kęstutis Šidiškis.

Vaizdas
Siaubo novelės Pasakojimai persmelkti tamsos ir niūrumo. Personažų nevilties ir siaubo akimirkų. Visa apimančios baimės ir klaikios nežinios. Mirusieji maišosi tarp gyvųjų, o kartais ir patys gyvieji stovi ant ribos, skiriančios realybę nuo anapus. Jei kurioje novelėje nėra nieko antgamtiško, sumišimo įvarys žmogaus pasąmonė, valdanti gąsdinančius žmogaus veiksmus. Nepulsiu aptarinėti visų autorių, nes jiems bus skirti atskiri, platesni įrašai, kad išvengčiau kartojimo, čia išskirsiu vieną: Ambroce Bierce.  Galiu paantrinti, tikrai, stilius panašus į Edgaro Po. Trumpos novelės, parašytos tamsiu melodingu tonu. Neaišku ar vizualus siaubas egzistuoja ar tai tik ryški personažo vaizduotė.  Ištraukime vieną iš novelių: „Halpino Freizerio mirtis”. Baimė nežinia kokių nežemiškų būtybių. Halpinas Freizeris jaučia grėsmę savo gyvybei. Paklydęs miške blaškosi, jaučia mirtį, bet tikisi nelikti visai sunaikintas. Sapnuoja kraują, jaučiasi kažką nužudęs, nežinia varo iš pro...

David Seltzer „Lemties ženklas“

Vaizdas
Demjenas – šėtono vaikas  Kai žiemą pradedamas jausti pavasaris: lauke šalta, bet kada gali užklupti dar sniego, bet jau vis dažniau pasirodo šilta saulutė, čiulba paukštukai, tas šilumos ir gamtos nubudimo laukimas gali prailgti. Vieną tokią tamsesnę, žvarbiu vėju įsuktą dieną pasidaviau niūresnei nuotaikai ir atsiverčiau vieną iš siaubų skrynelės pasakojimų. „Lemties ženklas”, tai istorija apie vaiką, tiksliau, šėtono įpėdinį, įbruktą turtingai, aukštas pareigas užimančio vyro šeimai. Džeremis Tornas, amerikos pasiuntinys, žmona Katerina, pasimetusi moteris, besijaučianti per prasta vyrui. Šeimą pradeda lydėti iš pirmo žvilgsnio atsitiktinės nelaimės, ir keisti reiškiniai. Ilgainiui abu tėvai pradeda jausti nevaldomą baimę, motina niekaip neranda ryšio su sūnumi, be to vis šiurpina neįprastas auklės elgesys. Nėra ką lyginti su šiuolaikiniais siaubo žanro kūriniais, ar tai būtų kino ekranizacijos, ar romanai. Siaubui kurti naudojamas krikščionybės mitas. Žmonės ti...