Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Siaubo klasika

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Bram Stoker „Drakula“ | Vampyrų klasikų klasika

Vaizdas
Bram Stoker „Drakula“ Vampyrų klasikų klasika  Sezonas dažnai lemia skaitymo pasirinkimus. Vakarai vis ilgėja ir tamsėja, vis šalčiau ir žvarbiau, namuose norisi susisukti į pledo kokoną, bet išlieka aštresnių pojūčių noras. Nesinori nugrimzti į snaudulį, tad pradeda traukti siaubas.  Jau ne kartą kalbėta ir įrodyta, kad žmonės domisi nusikaltimais, mėgsta detektyvus, siaubo istorijas, nes žino kad tai nutinka ne jiems. Šiais atvejais išgąstis veikia panašiai kaip laimė, nes tai kas baisu vyksta kitur, ne pačiam. Pavyzdžiui, sėdi sau šiltai ir jaukiai namuose, skaitai siaubo istoriją, tai kas rašoma baisu, dažnai atrodo, kad net protu nesuvokiama, bet visi tie baisumai toli. Užvertus knygą tai lyg užtvirtini, kad viskas vyksta ne čia, nes čia saugi namų erdvė ir gali bet kada nutraukti baisumus. Situacijos valdymas, kai gali sukrėsti savo mintis, pasaulį, bet saugiai. Dar viena išsakyta mintis dėl potraukio nusikaltimų istorijoms ar siaubui, yra tai, kad žmogus nori būti pasir...

L. Ron Hubbard „Baimė“ | Baimės kilmė ir galia

Vaizdas
L. Ron Hubbard „Baimė“ Baimės kilmė ir galia Lafayette Ronald Hubbard garsus fantastinės literatūros rašytojas. „Baimę“ apibrėščiau kaip klasikinio psichologinio siaubo novelę. Baimė kuriama per žmogaus vidinius išgyvenimus, apeliuojant į emocijas, sukeliant stiprius jausmus. Veiksmas reiškiasi kai žmogus blaškosi, bėga nuo besikeičiančio pasaulio. Tai pasakojimas apie demonų apsėstą žmogų. Demoniškos jėgos užvaldo žmogų, keičia jo gyvenimą, aplinka ir įprasta vaga tekėjęs gyvenimas ima bliukšti, viską apgaubia juodas baimės šydas neleidžiantis ištrūkti.  Pagrindinis personažas Loris yra netikintis antgamtinėmis būtybėmis profesorius, kurio visas pasaulio suvokimas vieną dieną pradeda keistis. Kyla siaubinga baimė kai žmogus suvokia ne tik pametęs kepurę, bet neatsimenantis ir keturių valandų. Ką jis veikė? Kur buvo? Kas jam atsitiko, kad pradėjo regėti ir justi keistus dalykus, kurių logiškai paaiškinti nesugeba.  Erdvė tamsi, ne viskas veikėjo aiškiai matoma, daug kas junta...

Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ | Fantastinis baimių pasaulis

Vaizdas
Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ Fantastinis baimių pasaulis „Jo mėlynos akys buvo išsprogusios, stiklinės ir nieko nebematė, o pašėlęs grojimas buvo tapęs akla, mechaniška, nesuvokiama orgija, kurios negalėtų apibūdinti joks rašiklis.“ (26 p.)  Paprastai skaitau siaubo novelių, apsakymų rinkinius, kurie nėra vieno autoriaus, dažniausiai tai būna skirtingų autorių, kuriuos sieja bendra tema, rinkiniai. Tad, H. P. Lovecraft man jau buvo žinomas siaubo fantastikos autorius. Kelias noveles pradėjusi skaityti kaip man nežinomas, greit atmintyje atkapsčiau prisiminimus, kad jau žinau kas manęs laukia. H. P. Lovecraft kaip rašytojas nebuvo pripažintas, o jo kūriniai pradėti leisti tik po mirties. Apdovanojimas skirtas taip pat jau Lovecraftui pasitraukus iš mūsų pasaulio.  Juoda, nesuvokiama fantastika. Bandomi aprašyti tie siaubai, kurių žmogaus protas negali suvokti. Painiai ir nelogiškai skamba mano toks pastebėjimas, bet būtent taip ir atrodo pasinėrus į noveles. Įv...

Edgar Allan Poe Poezija

Vaizdas
Edgar Allan Poe  Poezija Aš žinau, kad nesulauksiu,  Bet ir mirusios ilgiuos. Eilėraščio žanras man lyg nematomas, bet jeigu tai siaubo lyrika ir mylimas Poe, imu ir skaitau. Su poezija nedraugauju, nes nesugebu susikaupti, kad galėčiau pajusti emociją, jausmą, ritmą – man skaitant liejasi kapoti sakiniai, žodžiai susimeta į krūvą kurioje nieko nepajusi. Su Poe kitaip. Galbūt esu pripratusi prie tamsaus autoriaus tono, kuriam būdingas melodiškumas.  Eilėraščiams būdingas muzikalumas, skambumas. Specialiai tam parinkti žodžiai, frazės ir kartais jų kartojimas tiesiog leidžia eilėraščiui skambėti galvoje. Atrodo galima išgirsti pučiantį žvarbų vėją ir langinių dunksėjimą. Kartais atrodo, kad lyrinio subjekto vidinius išgyvenimus, nerimą, baimes, ilgesį visa ta aplinka ir jos garsai tarsi sugyvina, iškelia į paviršių. Erdvė ir aplinka – jausmų ir išgyvenimų atspindys.   Edgaras Alanas Po (1809-1849), amerikiečių klasikas, lietuvių ska...

Helovyno skaitiniai

Vaizdas
Nei aš prijaučiu šiai šventei nei švenčiu. Tiesiog nuo vaikystės žavėjausi tuo Amerikietišku šventimu. Kostiumai, persirengėliai, dekoracijos, išskaptuoti moliūgai, saldainių prašymas. Be to siaubo literatūra mano mėgstamiausia, visada ieškau naujienų ir mėgaujuosi senais kūriniais. Tradiciškai pateikiu rekomendacijas, ką perskaičiau per metus po paskutinio Helovyno. Idealiai tinka tokie kūriniai rudeniui, kai norisi šiurpuliukų. Pirmoje nuotraukoje mano mėgstamiausias autorius - S. King ir keli Bookdepository laimikiai. Mano šių metų favoritai  Stephen King „Tas“  Šiais metais pasirodė naujas leidimas, abi dalys vienoje knygoje. 900+ puslapių, kurių nei vienas neprailgsta. Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių”  David Seltzer „Lemties ženklas”  Robert Bloch „Psichopatas”  Bret Easton Ellis „Amerikos psichopatas“  Dažnai pastebiu, kad skaitytojai arba maišo šias abi knygas arba galvoja, kad tai viena ir ta pati, bet tai...

Antikvaro pasakojimai apie vaiduoklius ir kitos šiurpios istorijos. Sudarytojas Kęstutis Šidiškis.

Vaizdas
Siaubo novelės Pasakojimai persmelkti tamsos ir niūrumo. Personažų nevilties ir siaubo akimirkų. Visa apimančios baimės ir klaikios nežinios. Mirusieji maišosi tarp gyvųjų, o kartais ir patys gyvieji stovi ant ribos, skiriančios realybę nuo anapus. Jei kurioje novelėje nėra nieko antgamtiško, sumišimo įvarys žmogaus pasąmonė, valdanti gąsdinančius žmogaus veiksmus. Nepulsiu aptarinėti visų autorių, nes jiems bus skirti atskiri, platesni įrašai, kad išvengčiau kartojimo, čia išskirsiu vieną: Ambroce Bierce.  Galiu paantrinti, tikrai, stilius panašus į Edgaro Po. Trumpos novelės, parašytos tamsiu melodingu tonu. Neaišku ar vizualus siaubas egzistuoja ar tai tik ryški personažo vaizduotė.  Ištraukime vieną iš novelių: „Halpino Freizerio mirtis”. Baimė nežinia kokių nežemiškų būtybių. Halpinas Freizeris jaučia grėsmę savo gyvybei. Paklydęs miške blaškosi, jaučia mirtį, bet tikisi nelikti visai sunaikintas. Sapnuoja kraują, jaučiasi kažką nužudęs, nežinia varo iš pro...

David Seltzer „Lemties ženklas“

Vaizdas
Demjenas – šėtono vaikas  Kai žiemą pradedamas jausti pavasaris: lauke šalta, bet kada gali užklupti dar sniego, bet jau vis dažniau pasirodo šilta saulutė, čiulba paukštukai, tas šilumos ir gamtos nubudimo laukimas gali prailgti. Vieną tokią tamsesnę, žvarbiu vėju įsuktą dieną pasidaviau niūresnei nuotaikai ir atsiverčiau vieną iš siaubų skrynelės pasakojimų. „Lemties ženklas”, tai istorija apie vaiką, tiksliau, šėtono įpėdinį, įbruktą turtingai, aukštas pareigas užimančio vyro šeimai. Džeremis Tornas, amerikos pasiuntinys, žmona Katerina, pasimetusi moteris, besijaučianti per prasta vyrui. Šeimą pradeda lydėti iš pirmo žvilgsnio atsitiktinės nelaimės, ir keisti reiškiniai. Ilgainiui abu tėvai pradeda jausti nevaldomą baimę, motina niekaip neranda ryšio su sūnumi, be to vis šiurpina neįprastas auklės elgesys. Nėra ką lyginti su šiuolaikiniais siaubo žanro kūriniais, ar tai būtų kino ekranizacijos, ar romanai. Siaubui kurti naudojamas krikščionybės mitas. Žmonės ti...

Susan Hill „Moteris juodais drabužiais“

Vaizdas
Tamsa persunkta istorija Senas dvaras, pikti ir prietaringi mažo miestelio gyventojai, baimė ir šiurpas kylantys vien dėl aprašomų vietovių. Gausu siaubo simboliais tapusių detalių: dulkės, seni baldai ir kažkam priklausę keisti daiktai, lange matoma povyza, apgriuvę tvoros, senos kapinaitės, siauri keliukai, pelkynai ir dar daug kitų siaubo elementų. Išskirčiau ir garsą tekste: girgždančios grindys, paslaptingas dingsėjimas vidury nakties, kažkur koridoriaus gale. Atmosfera persunkta gąsdinančių elementų, nors dauguma siaubo filmų tą ir naudoja, bet visada smagu atrasti ir knygą, nors trumpą, bet pagrįstą baime istoriją.  Knyga skirta sukelti baimę, persisunkusi siaubo simbolių ir šiurpą keliančių detalių. Patiks siaubo medžiotojams, kai perskaitai, išsigąsti, bet nieko naujo neiškapstai.  Obuolys, 2016.  Susan Hill „Moteris juodais drabužiais“. 

Siaubo klasika | Helovyno skaitiniai I / IV

Vaizdas
Stephen King „Švytėjimas“  Dar neradau lygių. Įsismelkiantis ir stingdantis siaubas. Stephen King „Kerė“ Kruvina mokinukų ir kurstomų patyčių istorija. William Peter Blatty „Egzorcistas“ Demonai užvaldantys žmones. Ira Levin „Rozmari kūdikis“  Žmonės garbinantys demonus. H. P. Lovecraft „Tūnantis tamsoje“ Siaubo istorijos. Lautreamont „Maldororo giesmės“ Blogis gražiausia savo forma.  Edgar Allan Poe Visi apsakymai, net ir poezija apgaubta tokia tik Poe būdinga aura, tik jam būdingas tamsus, melodingas stilius. Mary Shelley „Frankenšteinas“ Gotikinis siaubo romanas. Norėčiau paminėti, kad S. King knygas bene visas galima įtraukti, čia puikuojasi tik mano mylimiausios.  Be abejo, sąrašas trumpas, atrinkau tik perliukus. Visada labai laukiu siaubo knygų rekomendacijų, domina viskas kas baisu, iššaukia baimes, priverčia atsigręžti į savo vidų.

Ira Levin „Rozmari kūdikis”

Vaizdas
Klasikinė istorija apie demonus ir juos garbinančius žmones Jaunavedžiai Rozmari ir Gajus be galo laimingi, laukiantys šeimos pagausėjimo savo išsvajotuose namuose. Laimę pradeda temdyti sunkus nėštumas ir keisti kaimynai. Nuolat auga įtampa, kyla siaubingų įtarimų, kurie, panašu, ne tik nėščiosios hormonų padarinys. Knyga, kurią perskaičius sunku rasti ką nors kito panašaus. Siaubas kuriamas per įtampą, veikėjus, ne paprasčiausiai bandant šokiruoti. Tikras siaubo romanas, kurį skaitant jaučiama vidinė baimė, tvyro įtampa. Nėra pigių triukų, žiaurių scenų, efektingų siužeto posūkių  –  to kas būdinga šiuolaikiniams kūriniams. „Rozmari kūdikio” atmosfera panaši į S. Kingo kūrybą, tamsu, liečia psichologiją, sukelia šiurpuliukus ir svarbiausia, perskaičius, kūrinys nenugrimzta tarp kitų skaitytų knygų. Tyrai, 1999.  Ira Levin „Rozmari kūdikis”. 

Lautreamont „Maldororo giesmės“

Vaizdas
Blogis Mane be galo džiugina kai gaunu siaubo klasiką. Prisiskaičiau atsiliepimų, kad perskaičius miegoti baisu, kad persekioja baimė, nerimas, žodžiu, kokių šiurpiai nuteikiančių atsiliepimų tik neradau. Kaip tik tai ko reikia. Pirmiausia įkomponavau knygą savo lentynoje ir vis buvo gaila skaityti, laukiau rudens, norėjau, kad viskas būtų ypatinga. Nebūčiau aš, jei nepasigrožėčiau ir pačia knyga. Juodas viršelis ir dar juodesnis paukščio siluetas jame. Vienas malonumas vien laikyti rankose tokį kūrinį. Tik pradėjus skaityti iš karto patiko stilius: tamsus, niūrus ir apgaubtas pykčio. Ilgi sakiniai neleidžia atsikvėpti, net galva ima tvinksėti. Pyktis trykšta puikiai atrinktais žodžiais, konotuojančiais tamsias prasmes: pyktį, baimę, žiaurumą, kvailumą. Riba tarp realybės ir siurealistinio, tamsaus ir makabriško pasaulio labai plonytė, knygoje viskas persipina ir ji visai baigia išnykti. Gausu fantasmagoriškų vaizdinių ir šleikštulį keliančių scenų. Kaip antai santykiavimas...

William Peter Blatty „Egzorcistas“

Vaizdas
Kuomet pragaras randa kelią pas mus Ne pirmas kartas, kai aš taip vėlai skaitau siaubo šedevrus. Negaliu paaiškinti ką aš skaičiau ir veikiau ankščiau, kad tik dabar mano rankose atsidūrė „Egzorcistas”. Pradėjau skaityti dieną, nes esu siaubinga bailė. Vėliau, įsiskaičiau ir buvo jau nebesvarbu kas bus skaitant vienai, vakare, nes jau ryte rijau knygos puslapius. Garsi ir sėkminga aktorė Krisė pasinėrusi į žvaigždės gyvenimą. Vaidyba, vakarėliai, du namų tarnai ir dukros Reganos auklė – moters kasdienybė. Nesėkmingą šeimyninį gyvenimą kompensuoja vaidyba, populiarumas, garsūs draugai ir dukra. Moteris netikėtai gauna išsvajotą pasiūlymą pačiai režisuoti filmą, nors kankinama nepasitikėjimo savo jėgomis, ji priima pasiūlymą, kurio galiausiai vis dėlto tenka atsisakyti. Viskas apsiverčia, kai sunkiai suserga dukra. Tačiau liga pasirodo būsianti kažkas sudėtingesnio ir netelpančio į moksliško, racionalaus paaiškinimo r...

Stephen King „Švytėjimas“

Vaizdas
Legendinis Švytėjimas  Prabudusi ryte ir pamačiusi vėl sniegu, nors ir labai retu, užklotą kiemą, prisiminiau Panoramos viešbutyje, kalnuose, nuo pasaulio atskirtą jauną šeimą. Tai buvo man labiausiai patikusi, praeitais metais skaityta knyga. Pačiai keista, kodėl taip vėlai šį kūrinį perskaičiau, nes būtent S. King‘o „Kerė“ buvo pirmoji dar vaikystėje skaityta siaubo knyga, kuri paliko stiprų įspūdį, nes jau tada traukė baisios istorijos, siaubo filmai ir viskas kas kelia šiurpą.  Nuo pat pirmųjų puslapių knyga įtraukia. Matytas filmas, žinomas autoriaus stilius verčia neatsipalaiduoti, laukti kol skaitant sulaikysi kvėpavimą. Tačiau įsijautus į siužetą atsipalaiduoji, pažindiniesi su personažais ir ramiai įsijauti į jaunos šeimos gyvenimą. Kiekvienas seno leidimo knygos puslapis toks trapus, kurį verti itin atsargiai ir kartu nekantriai, nes jau nebegali sustoti. Dar skyrelį, dar vieną – viena iš tų knygų, kurių negali paleisti.  Rašytojas, buvęs alkoholi...