Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Modernioji literatūra

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Donna Tartt „Dagilis“ | Trapus gyvenimo grožis

Vaizdas
Lemtingas sprogimas nušluoja viską kas buvo stabilu ir savaime suprantama. Mamos nebėra. Nebebus. Kas dabar yra trylikametis Teodoras Dekeris? Tas pats vaikas ar našlaičio etiketė viską keičia? Kaip atrasti vidinės stiprybės ir gyvenimo džiaugsmą? Be jokio nuobodulio ar monotonijos ir iriamės per visus knygos lapus ieškodami atsakymų. Per pasirinkimus, vidines būsenas matome pasaulį visomis spalvomis. Iš pradžių atrodė lyg pasaulis padalintas į baltą ir juodą, paskui jis darosi pilkas, kai viskas liejasi, maišosi. Galiausiai pradedi galvoti, kad nuo pat pradžių to nebuvo, tik pagrindinio veikėjo akimis viskas dalinta į gera ir bloga, kol atėjo momentas, kada nebeaišku kur ta riba ir ar išvis tokia yra.  Tik pradėjusi skaityti, pasižymėjau, kad tekstas labai detalus. Konkreti aplinka, viskas iki smulkmenų paminėta, pvz.: aplinkiniai žmonės gatvėje, pastatai, net šiukšlės ir balos. Peizažiškas tekstas, skaitai ir matai, net jauti vietą, aplinką, lyg paveiksle. Toliau skaitant neblėst...

John Berger „Kaip menas moko matyti“ | Vaizdų kalba

Vaizdas
John Berger „Kaip menas moko matyti“ Vaizdų kalba Menotyrininko, dailės kritiko, rašytojo John Berger knyga „Kaip menas moko matyti“ laikoma vienu reikšmingiausių meno kritikos darbų ir aktualumo nepraranda iki šių dienų nors publikuota 1972 metais. Ją sudaro septynios esė, kelios iš jų – vien tik iliustracijos. Knyga parašyta remiantis „Ways of seeing“ serialu, tad jei bijotės skaityti, galite ir pažiūrėti, pati nemačiau tai nepakomentuosiu plačiau.  Žmogus žiūrėdamas į meno kūrinį nemato tiesiog vaizdo, matymą sudaro keli sluoksniai, matymas yra nulemtas tam tikrų veiksnių, J. Bergeris apie tai ir rašo šiose esė. Aptariama ir analizuojama aliejininė tapyba, portretai, vaizdavimo būdai ir jų reikšmės. Kiekvieno paveikslo matymas lemiamas aplinkos, priklausomai nuo žiūrinčiojo suvokimo. Paliečiama feminizmo tema aptariant moters vaizdavimo mene būdus ir kokia žinutė tuo siunčiama. Komentuojama reklamos sritis, čia vertėtų prisiminti knygos metus, nes informacija vis dar aktuali. Vi...

Lucia Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“ | Stiprios moters portretas

Vaizdas
Lucia Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“ Stiprios moters portretas Girdėjau Lucia Berlin palyginimą su Charles Bukowski. Tie sugretinimai dažnai gali nuvilti, ypač jeigu patinka minėtasis autorius, o pradėjus skaityti tai to ko tikėtasi nėra. Pradėjau skaityti, iškart akivaizdu kodėl atsirado šis palyginimas. Autoriai įklimpę alkoholizmo liūne. Visas panašumas tik autorių gyvenimo būdo, bet ne kūrybos srityje. Valio, nes čia išskirtinė autorė, rašanti savo stiliumi ir nesidairanti aplink. Novelėse atsiskleidžiama gyvenimo istorija, viskas tikroviška, be pagražinimų ir nutylėjimų. Taip ryšku ir stipru, kad kartais pradeda rodytis neįtikėtina. Viena moteris, kurios gyvenimas be galo margas, kupinas skaudžių patirčių, kurias ji priima ir išgyvena, be kartėlio, tiesiog priima taip kaip yra ir su tuo tvarkosi dar sugebėdama ir pasijuokti. Novelės atviros, kuriose stiprūs pasakojimai ir dar stipresni gyvenimo įvykiai tiesiog sprogsta vienas po kito. Gyvenimas visomis spalvomis...

Doris Lessing „Nurodymai žengiantiems į pragarą“

Vaizdas
„Tik meilė ir karas mums leidžia pabėgti iš būtinybės sukelto apmirimo, iš įprasto gyvenimo narvo į būvį, kuriame kiekviena diena yra didžiulis nuotykis, kiekviena akimirka krinta ryškiai ir aiškiai, kaip pro juodą žvilgančią uolą lėtai sklendžia snaigė arba kaip lapas suktuku sminga į minkštą miško paklotę.“ 252 p. Profesorius Čarlzas Votkinsas praradęs atmintį papuola į ligoninę ir savo sąmonės gniaužtus. Nelengva kelionė po žmogaus sąmonę, bet įdomi. Kitoks vėjas literatūroje. Žmogus guli ligoninės lovoje, bet pats jaučiasi esantis viduryje vandenyno ant plausto, pakeliui į paslaptingą salą, kurioje gyvena žiurkšuniai, žmogbeždžionės, pilna keistų dalykų, pasaulis lyg kaip mūsų įprastas, bet kiekviena detalė tuo pačiu ir kitokia. Pasakojimai turi graikų mitologijos bruožų: „Iliada“ ir „Odisėjas“. Pasakotojas tapatinasi su antikos personažais, jaučiasi, kad aprašomi įvykiai paremti graikų mitais. Saloje apleistame mieste atsikelia dviejų rūsių gyvūnai, iš pradžių v...

Philip Roth „Kiekvienas žmogus“

Vaizdas
Gyvybingumas ir jo pabaiga Mes visi esame kiekvienas žmogus. Kas svajoja apie karjerą, kas apie šeimą, kas laisvę, o dar kas apie pinigus – kiekvienas kuria savo gyvenimą, stengiasi, klysta, renkasi – gyvena. Kiek trunka tas gyvena? Kokia reikšmė viso to laiko kurį taip paprastai vadiname gyvenimu? Visi atsiduriame tame pačiame taške: kai gyvenimas traukiasi, nes mūsų kūnas sensta, dėvisi, mus pagauna ligos, kiekvienas skirtingai pasitinka senatvę. Kol vieni nenustoja trykšti energija, kiti kankinasi su savo ligomis, mintimis, dažnai ir vienatve bei baime mirti. Mes liekame tie patys vis kintančiame kūne. Norai, troškimai, gyvenimo būdas, įpročiai - vis dar norisi, viduje žmogus toks pat, tik ne visada sveikata leidžia, o kūnas tam nebepasiduoda.  Atsisveikinimas su mirusiuoju visada būna skausmingas, kupinas rimties, iškeliantis prisiminimus. Mirus artimam žmogui, dar sunkiau. Lieka tuštuma toje vietoje kur kadaise buvo puikiai pažįstamas žmogus. Prisiminimai lieka gy...

Christine Mangan „Naktis virš Tanžero“

Vaizdas
Skaitydama „Naktį virš Tanžero“ atsiduriu Afrikoje, Maroke. Karštis prilėtina kvėpavimą, saulė kepina odą, drabužiai akimirksniu permirksta prakaitu ir limpa prie kūno. Matau mediną, spalvotas gatveles, turgaus šurmulį, žmonių apdarus. Autorė taip gražiai iš detalių piešia ir veikėjų portretus. Plonos, įdegusios rankos nukarstytos didelėmis, sunkiomis apyrankėmis, vyriškio juoda skrybėlė su violetiniu kaspinu ir dėmėmis, balta oda aptraukti kaulėti pečiai – tokios detalės užkabina, susideda į bendrą vaizdą, tokį spalvingą, įvairiatautį Tanžerą. Marokietiškos arbatos nesu nei ragavusi, nei girdėjusi apie tokią, kaži įmanoma vien skaitant apie svilinančią pirštus bandant atsigerti, be galo saldžią mėtų arbatą susidaryti realų įspūdį kokia ji yra? „<...> abi buvome toje pačioje vietoje, bet tuo pat metu – ir dviejuose labai skirtinguose Tanžeruose; aš nepajėgiau nė įsivaizduoti jos varianto, to džiugaus jaudulio kupino miesto, tinkamo viską pradėti iš pradžių. Mano versijoje...

TBR | Spalis

Vaizdas
Mėgstu viską planuotis. Savaitės planus, kasdienius darbus, aprangą, maistą, ne išimtis ir knygų fronte. Visada žinau ką kada skaitysiu, žinoma dažnai įterpiu ką nors naujo, bet preliminarus planelis visada sudėliotas.  Be abejonės pirmenybė mėgstamiausiems žanrams: siaubo literatūra, klasika, detektyvai, psichologiniai trileriai. Taip pat sudominusios naujienos, kurias nebūtinai renkuosi pagal žanrą. Čia gali sudominti tema, autorius, kartais net nugirstas atsiliepimas arba, nuskambės lėkštai, bet viršeliai taip pat pavergia mane, pasidaro įdomu ką slepia vizuali dalis.  Skaitysimų knygų krūvelę nuolat pildo ir bibliotekų lobiai. Dabar lankausi dvejose bibliotekose, ten nuolat kokio nors leidiniu laukiu eilėje, kurios visada ateina netikėtai, o aš paprastai nepraleidžiu savo progos. Kadangi knygas perku tik gerai apgalvojusi ir rečiau negu norėčiau, bibliotekose esu nevaldoma, išbandau viską kas patraukia.  Labai abstrakčiai pradėjau, dabar šiek tiek d...

Mėnesio apibendrinimas | Rugsėjis

Vaizdas
Mano pirmoji per mėnesį perskaitytų knygų peržiūra. Vis neprisiruošiau susidėlioti, nors įdomu tokia asmeninė skaitymo statistika. Paprastai ką daro visi aš būnu kaip balta varna ir buvau iki dabar. Dažniausiai nespėju, nepastebiu besibaigiančio mėnesio ir niekad negaliu visų knygų sudėti į vieną kalną, nes didžioji dalis būna iš bibliotekų. Jei pirkčiau kiekvieną knygą kurios noriu – bankrotas ir šiaip per daug myliu bibliotekas, tad negaliu ten kartas nuo karto neapsilankyti.  Vidutiniškai perskaitau po vieną knygą per savaitę. Kartais mažiau, jeigu yra reikalų, kartais daugiau, kai turiu laiko arba geriau lieku nemiegojusi, bet paskaičiusi.  Niekada neskubu, atidžiai renkuosi ką skaitysiu, tad dažnai lieku patenkinta pasirinkimu. Be to esu lėta skaitytoja, mėgstu ir pasvajoti, ir patikusias citatas užsirašyti, ir dar karštos kavos puodelį pasistatyti šalia.  Mano sąrašiukas (kartu su nuorodomis į apžvalgas):  Charles Bukowski „Skaitalas“...

Charles Bukowski „Skaitalas“

Vaizdas
Pagaliau pribrendau arba nemeluojant tik dabar radau laiko prisikast iki Bukowskio. Turėjau jausmą, kad rasiu rimtą literatūrą. Jausmas neapgavo. Skaitai skaitai ir pora eilučių kaip pirštu į akį: „Visą gyvenimą žmonės laukia. Jie laukia gyvenimo, jie laukia mirties. Laukia eilėje prie tualetinio popieriaus. Laukia eilėje pinigų. O jeigu pinigų neturi, laukia dar ilgesnėse eilėse. Lauki kol užmigsi, paskui lauki, kol atsibusi. Lauki vedybų ir lauki skyrybų. Lauki lietaus, lauki, kada jis liausis. Lauki maisto, paskui vėl lauki maisto. Lauki gydytojo laukiamajame su krūva bepročių ir galvoji, gal esi vienas iš jų.“ (93 p.). Aš nemoku nestebėti žmonių, tai nuolat tik ir matau gyvenimą paremtą laukimu. Net tiesiog laukiant eilėje visi skuba, tada skuba laukti darbo pabaigos, vakarienės, mokesčius mokėti, savaitgalio, pirmadienio - užburtas ratas kai pagalvoji. Beprotybė kasdienybėje. Pasaulis supuvęs ir knygos pagrindinis veikėjas nevykėlis detektyvas man tapo to supuvusio pasaul...

Virginija Kulvinskaitė „kai aš buvau malalietka“

Vaizdas
Sudomino reklama kurioje autorė kvietė į savo naujos knygos pristatymą. Pirmąkart nenugirdau pavadinimo, o antrąkart sušmėžavus reklamai tas pavadinimas taip įkyriai prilipo. Paskui, negalėjau patikėti, kiek populiarumo sulaukė! Išsiskyrė dvi skaitytojų stovyklos, vieniems patiko – kiti baisėjosi. Pradėjau skaityti. Pirmąją knygos dalį tiek visi aptarinėjo, jau maniau bus sugadintas skaitymo džiaugsmas, bet nieko. Malalietka pasirodė tokia visko prigrųsta. Pradėjo rodytis, kad specialiai pririnkta tokių aštresnių veiksmų ir išgyvenimų, bet kuo toliau tuo labiau viskas dėliojosi ir tie kartais drastiški gyvenimo sprendimai pasirodo esą savo vietoj. Surinkti vieni stipriausių įvykiai galinčių nutikti paauglei. Psichologišai sunkūs sprendimai, traumuojantys įvykiai, sudėtingas bendravimas, bet nėra vertinimo blogai ar gerai, gyvenimas tiesiog vyksta, pasekmes priimi pats ir judi toliau. Autorė taip švelniai laipsniuoja malalietkos formavimąsi per visus tuos pasirinkimus ir keisda...

Shin Kyung-Sook „Prašau, pasirūpink mama“

Vaizdas
Pradėsiu nuo istorijos apie knygą. Pavyko gauti bibliotekoje, bet kaip visada, paskendau reikaluose ir taip greitai atėjo grąžinimo laikas. Jau buvau susiruošusi bibliotekon, bet ir vėl tie reikaliukai ir netyčia grįžau namo su krepšiu taip ir negrąžintų knygų. Savaitgalis. Galvoju reikia sėsti ir perskaityti, vis tiek tik pirmadienį dabar jau eisiu. Kaip man patinka tokie atsitiktinumai. Jei ne tas mano keistas penktadienis, kai taip ir nesuspėjau visur, būčiau neskaičius tokios istorijos. Apie mamą ir jos vaikus. Nerimavau, kad gal man nereikėtų skaityti tokios knygos, kai paskutiniu metu esu tokia pasimetusi, bet gavau netikėtą reakciją. Aš ne viena. Paskendusi darbuose, su mama persimetanti keliais žodžiais, bet visada nustembanti, kad nežinau kai kurių dalykų. Kada taip spėjo atsitikti? Nėra čia sudėtingo teksto, gilių minčių, tik paprastas atsitikimas. Metro stotyje pasimetė sena moteris. Keturi jos vaikai ir vyras pradeda paieškas. Įtampa tarp šeimos narių, prisiminimai...

Elizabeth Strout „Aš esu Liusė Barton“

Vaizdas
Dar vienas pavyzdys, kodėl negalima visko absoliutinti. Visada kartojau, kad nemėgstu, mane erzina tie knygų aplankai ir man jie nepatiks tik nuolat kels nepatogumą, bet imu ir visą tiradą švelninu kai pasitaiko toks aplankas su skyle ir ne bet šiaip sau skyle – ten langas. Pro jį matosi pastatas, į kurį pro ligoninės palatos langą žvelgia komplikacijas patyrusi moteris priversta ligoninės lovoje pasilikti ilgiau ir sveikti. Mėgstu kai knyga būna tokia išpildyta, kaip čia, kai viršelis ne tik estetiškas, bet ir susijęs su turiniu. Turinys atrodo lengvas, nes skaitant tie puslapiai tiesiog tirpsta, bet tais paprastais dialogais sudarytas tekstas kartu atskleidžia žmogaus vienatvę, baimes, slepiamus vidinius išgyvenimus. Kalbasi dvi moterys. Mama su dukra, jau taip pat tapusia mama. Sudėtingai parašiau, nes ir tekstas toks, lyg ir lengvas, bet tai kas pasakoma, kokie prisiminimai kyla, moterų požiūris – tai ne lengva. Tai gyvenimas: tikras, sunkus, kupinas pasirinkimų ir kovos. ...

Saša Sokolov „Durnių mokykla“

Vaizdas
Mėgstantys rusų literatūrą mane supras, kokie tai ypatingi tekstai. Nusiteiki ir skaitant pasileidi į kitą pasaulį, sukurtą ypatingos autoriaus kalbos ir minčių bei skaitymo metu kylančių vaizdinių ir jausmo. „Durnių mokykla“ tai kūrinys, kurį reikia jausti, mėgautis istorijomis, kurios neretai išsiveržia pro realybės ribas, istorijomis, kurios mainosi, būtos ir nebūtos. Susidvejinusios asmenybės pasaulis. Prisiminimai, aplinkos stebėjimas, pokalbių dalys. Vieną mintį užgožia kita, jos persipina, grįžta atgal, tada vėl pasimeta laike ir vėl stoja į vietas. Atsiskleidžia kas tikra, o kas pasirodo net neegzistavo. Žmonės kalbasi ir nesvarbu, kad vienas iš jų jau miręs. Berniuko gyvenimas surinktas iš nuotrupų. Berniuko iš durnių mokyklos. Tiksliau būtų sakyti, dviejų berniukų, kurie dalinasi vienu kūnu. Pasakojimas, kurio nėra, tik vaizdiniai, pokalbiai, akimirkos, žmonės, prisiminimai. Esam čia ir staiga mes jau kitur. Galiausiai pasirodo, kad to net nebuvo, kad žmogus su k...

Ričardas Gavelis „Paskutinioji žemės žmonių karta”

Vaizdas
Kaip aš džiaugiausi parsinešusi dar vieną ir dar neskaitytą R. Gavelio romaną namo. Padėjau prie kitų Gavelio knygų, naują, žinoma, su balandžiu viršelyje. Ir ką? Pradėjau taupyti. Negaliu pasakyti kas man yra su autoriaus kūryba ir ką darysiu perskaičiusi paskutinį dar mano neskaitytą romaną „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Negaliu paaiškinti kas mane taip veikia. Tas mano besaikis ieškojimas kažko slapto, įprasminto sekso scenose, personažuose, kurie lyg atgimsta visuose romanuose, tik kiek kituose pavidaluose, skirtingais vardais, bet jų vidus... jis vis tiek ištrykšta. Ir Vilnius su tais balandžiais. Pilka, viskas pilka. Nepabėgsi nuo to. Net ir kitame mieste, kitoje šalyje bet kada viskas ims ir virs Vilniumi, su savo gyventojais ir pilkuma. Paskutiniąjame romane yra kažkokia nuojauta. Lietuva nepriklausoma, bet vis tiek pilka ir be veido. Žmonės nesupranta ką daryti su laisve? Ar jie bent žino kas tai yra ir ką su ja veikti? Septyni avatarai. Skirtingos ir tuo pačiu persipyn...

Herman Koch „Vakarienė”

Vaizdas
Vakarienė prabangiame restorane ir šeimos paslaptis  Nugirdau, kad visa knyga apie vieną vakarienę, kurios metu aiškėja paslaptis. Reiškia, turėtų būti psichologinės įtampos. Įdomu.  Sukuriama intriga. Kažkas atsitiko, šeimos nariai ne viską žino. Vakarienės metu pradeda aiškėti daugiau detalių, daugiau paslapčių, pradedamas telkti dėmesys į paprasčiausius gestus, kūno kalbą, veido išraiškas. Iškyla prisiminimai, mintys dėliojamos veikėjų galvose bandant suprasti kas vyksta.  Vakarienė, kurios metu skleidžiasi santykiai šeimoje. Dvi skirtingos šeimos, kartu ir viena didelė šeima. Kai tarp sutuoktinių nėra paslapčių, veiksmai, mimikos pažįstami iš pirmo žvilgsnio ir atsitikus nelaimei idilė keičiasi, gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Ar tikrai pažįsti kaip nuluptą savo antrąją pusę? Ką išduoda vienas vienintelis gestas, mostas, net žvilgsnis? Kas svarbiau, šeimos narių gerovė, o gal karjera?  Baltos lankos, 2015.  Herman Koch „Vakarienė”....

Hannah Kent „Paskutinės apeigos”

Vaizdas
Istorinis romanas apie paskutinę moterį Islandijoje nuteistą mirties bausme. Ką turi jausti žmogus žinodamas savo mirties datą? Kokia to žmogaus istorija? Gamta . Vasara labai trumpa, ruduojanti žolė praneša apie artėjančią žiemą, kuri atneša šaltį ir sunkias gyvenimo sąlygas. Žiema atšiauri, žmonės norėdami išgyventi privalo būti darbštūs, vasarą megzti kojines, artėjant šalčiui papjauti gyvulius ir juos išmėsinėti, paruošti odą bei kailį naudojimui sau ir pardavimui. Kalnai, jūra, skurdi augmenija, uogos, dirbama žemė. Paprasti nameliai, langai iš odos, stikliniai tik pas turtinguosius. Maistas . Džiovinta žuvis, taukai, virti savo užauginti gyvuliai. Pieno gaminiai. Kava prabangos dalykas. Druska ir ta brangi. Nuteistosios portretas . Nuteistoji Agnes prisimena savo gyvenimą kai buvo tarnaitė. Bando suprasti klaidas, svarsto savo pasirinkimus. Skausmas, sunkus darbas, netektys. Gyvenimo kvestionavimas. Kas būtų jei būtų gimusi tvarkingoje šeimoje? Kuri nejautė skurdo?...

Leila Slimani „Lopšinė“

Vaizdas
Tobula auklė Pirmas knygos sakinys įkyriai nusėdo mintyse. Didysis siaubas jau įvykęs, skaitytojas išmuštas iš vėžių su galimybe toliau kapstytis žmogaus mintyse. Leila Slimani atveria itin aktualią socialinę temą jauniems tėvams, ypač moterims, priverstoms skaldyti save į motiną, ir darbuotoją. Kaip neretai susižavėjau viršeliu. Kontrastas tarp juodo baliono ir knygos pavadinimo lopšinė. Žodis turėtų konotuoti teigiamus, su vaikais susijusius dalykus, todėl balionas lyg ir į temą, bet jo spalva juoda. Kuriamas kontrastas, tuo pačiu supriešinami vaikiškų dalykų reikšminiai atspalviai ir atsiranda nauja reikšmė. Santykiai šeimoje atsiradus vaikui. Kaip ir daugelis šeimų, čia vyras su moterimi dalinasi darbais, moteris aukoja karjerą dėl vaikų ir praranda pilnatvę. Noras grįžti į darbą vyro nesutinkamas džiugiai, bet randamas kompromisas - auklė. Netikėtai pasitaikius tobulai auklei, kuri ne tik mielai rūpinasi vaikais, bet ir tvarko namus, skiria daug laiko gyvenimas įgyja...

Robert Seethaler „Tabakininkas“

Vaizdas
Karo išvakarės. Žmogaus vidinis gyvenimas svetimame mieste krečiant politiniams pokyčiams.  Labai norėjau paskaityti tuos minimus Freudo pokalbius su berniuku Francu. Visada įdomu skaityti apie mėgstamą asmenybę, nors tai ir autoriaus literatūrinės improvizacijos. Bet, visa tai vis tik nukelia į kitą erdvę, to žmogaus pasaulį. Autorius rašo lengvu ir gražiu stiliumi. Tabakininko ir jo mokinio kasdienybė tokia tyki, monotoniška, bet tuo pačiu ir įdomi. Pirkėjai, kaimynai, aktualūs įvykiai, viskas prasisuka pro mažutę tabako krautuvėlę. Berniukas, atvykęs iš kaimelio į Vieną, jam svetimą miestą, pamažu tampa vyru, bando suprasti kas yra meilė, sutinka garsųjį psichoanalitiką, vietinių vadinamą „durnių daktaru” ir atsiduria ant karo baisybių slenksčio. Netektys užgula jaunuolio pečius. Karas ir genocidas užklumpa Francą pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje. Atsiskleidžia pati pradžia, kuri rečiau akcentuojama kalbant apie karą, tie momentai kai dar tik kilo fiureri...

Celeste Ng „Viskas, ko tau nesakiau“

Vaizdas
Nebylus skausmas  Padariau klaidą pirmiausiai perskaičiusi knygos anotaciją. Net buvo kilusi mintis neskaityti, nes paprastai nesivarginu pradėti knygos kuri netraukia, juk tiek daug yra kūrinių, kurių norisi. Buvo labai šalta, nesinorėjo kišti nosies iš namų ir eiti iki bibliotekos pasiimti naujų knygų, tai ir pradėjau, galvoju, reikia paskaityti, netikiu, kad prastą knygą pasiūlė bibliotekininkė.  Verčiu pirmą puslapį, nuspaudžia koją, taisausi patogiau ir jau žiūriu keliasdešimtas puslapis, o pasakojimas kažkuo įdomus.  Kai matai asmenį, neįmanoma visiškai atriboti jo išorę nuo vidaus. Žinai, kad rasė nereiškia kitokio gyvenimo būdo, mąstymo, požiūrio, ypač žmogui gimus jau svečioje šalyje, kur nėra tautinių prisiminimų. Skaitant lengva pamiršti, kad būtent kuris nors konkretus veikėjas jaučiasi atstumtas, nepritapęs dėl savo išvaizdos. Skaitant tampa svarbus vidinis gyvenimas, ir pasidaro keista, kodėl žmogus nori pritapti, įsilieti į visuomenę, kurioje ja...

Johanna Sinisalo „Trolis“

Vaizdas
Įdomi ir neįprasta knygos idėja. Itin trumpi skyriai, gražiai sustyguotos atskirų veikėjų pasakojamos istorijos, įterpti straipsniai. Tik spėk versti puslapius. Pagrindinis veikėjas dėl savo išvaizdos vadinamas Angelu. Vieną vakarą girtas eidamas namo pamato paauglius kažką mušančius. Pasirodo, jie spardo trolio jauniklį. Taip, siužete mitinės būtybės įsilieja į gyvenimą. Tai retas gyvūnas, neištirtas dėl savo gebėjimo slapstytis, išgyventi nepastebėtam. Sudėtingas asmeninis gyvenimas ir namuose atsiradęs trolis sukelia dar daugiau sumaišties ir ne tik kasdienybėje, bet ir žmogaus viduje. Ką trolis jam reiškia, kodėl negali jo atiduoti, paleisti į laisvę? Galbūt trolis tai simbolis žmogaus vidinio konflikto kas yra visuomenėje priimta, normalu, o kas jau peržengia žmogiškumo ribas? Ir šis bute apgyvendintas trolis viską iškelia viršun? Girdėjau palyginimą su F. Kafkos „Metamorfoze”, arba aš neišgvildenau tiek, arba knyga ne tokia stipri. Vaga, 2011.  Johanna Sinisalo ...