Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Literatūrinės improvizacijos

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

J. M. Coetzee „Peterburgo meistras“

Vaizdas
Bandymas suprasti F. Dostojevskio vidinį pasaulį Mano mylimas rusų klasikas Dostejevskis ir Nobelio literatūros premijos laureato J. M. Coetzee literatūrinė improvizacija. Romano veiksmas prasideda nuo slapto Dostojevskio atvykimo. Mirė sūnus (įsūnis) Pavelas. Dostojevskį kankina ši žinia bei kaltė ir šis nusprendžia apsistoti sūnaus nuomotame kambaryje.  Stebint iš šalies vidines personažo kančias darosi nejauku, ypač šiam apsirengus velionio kostiumu ir laukiant Pavelo dvasios. Tas laukimas pasirodant dvasią simbolizuoja norą atrasti sūnų, ryšį su juo. Nuolat persekioja pyktis, dėl kitų gyvų vaikų, nes jo sūnus miręs, o kiti gyvi. Kartais aplanko nevaldomi ir ne laiku geismai. Keliami klausimai, kodėl vaikai priešinasi tėvams, nori bet kokios laisvės nuo jų, bet yra pasiruošę atsiduoti judėjimams, tam tikriems išorės veiksniams. Besiaiškindamas ar sūnus nusižudė ar vis dėlto nagus prikišo kažkas iš šalies, Dostojevskis vis labiau nerimsta, nes sužino Pavelo ryšius su Nečiajevu. ...

Alan Lightman „Einšteino sapnai“

Vaizdas
Ką sapnavo Einšteinas? Literatūrinė aliuzija. Pasakojami Einšteino sapnai – trumpos istorijos apie laiką. Įvairios ir įdomios istorijos bei vaizdavimas kokie galėtų būti žmonių gyvenimai pagal skirtingą laiko sampratą.  Autorius pasitelkė fantaziją ir pasvarstė ne tik ką galėjo sapnuoti garsusis fizikas, bet ir apie pačią laiko sampratą. Nenoriu netyčia atskleisti per daug, nes knyga išties trumpa, todėl pateiksiu labiausiai įsiminusį sapną – samprotavimą apie laiką. Įsivaizduokite, jeigu kiekvienas miestas gyventų skirtingu ritmu, pavyzdžiui, kur praeina visa valanda, kitur tik sekundė. Vienur žmogus spėtų tik mirktelėti, o kitur jau ir kokį veiksmą ar darbą atliktų. Taigi visa knyga, nors man labiau norisi ją vadinti knygute, dėl savo turinio trumpumo ir šviesaus viršelio, sudaryta iš tokių pasakojimų. Keliskart šiuos sapnus pertraukia įterpiami Einšteino pokalbiai, tai neleido kūriniui panirti į monotonišką sapnų virtinę.  Prisėdau ir gerdama kavą perskai...