Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Lietuvių literatūra

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Jolita Skablauskaitė „Fatum“ | Skablauskaitės kuriamas pasaulis arba lietuviškoji gotika novelėse

Vaizdas
Autorę atradau beieškodama savo mylimos siaubo literatūros. Nepaliaujamai ieškau ir kartais ar bent jau į tą pusę, kaip sakoma, randu. Turbūt tik galite įsivaizduoti kas dėjosi mano galvoje perskaičius, kad yra lietuvių autorė (autorė!), kurios kūryboje galima rasti gotikos.  Pirmoji pažintis su Skablauskaite buvo nuo „ Žiežulių “. Pradėjau skaityti vasarą lauke, basomis kojomis braukiau žolę ir romanas prasidėjo nuo kaimo. Netrukus veiksmas persikėlė į miestą, man artimiausią erdvę, kurioje užaugau ir gyvenu. Tačiau Skablauskaitės miestas pilkas, purvinas kuriame neišsitenka destruktyvi ryški moteris. Jaučiau laumišką, pasiutusį ir fatališką moteriškumą. Tą gaivališką jėgą ir meilę vedančią pražūtin. Šiose, rinkinio pavadinimu Fatum, novelėse tik šiek tiek pabarstyta viso to. Knyga tarsi surinkta iš trupinių. Ne vienas kūrinukas (labai nenoromis aš čia tą deminutyvą įterpiu, nes tokį menkumo prieskonį turi, bet noriu parodyti, kad trūksta gabalėlio iki kūrinys) buvo lyg apmatas: k...

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ | Žiežulių pasaulis

Vaizdas
Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ Žiežulių pasaulis Pagrindinė romano veikėja Glinda gimusi ir augusi kaime persikelia į Vilnių. Ryšys su gamta lieka šios fatališkos moters viduje. Tai kuo ji užsiima pragyvenimui nesusiję su jos prigimtimi. Santykiai tiesiog pražūtingi, laukinės seksualinės aistros gali taip apimti protą, kad kol poreikis nebus patenkintas moteris eis iš proto ir netvers savo kūne. Tėvo, pražudžiusio motiną, paieškos lyg tamsi kelionė, aprašyta siurrealistiškai, sodriomis spalvomis, su mistiškumu.  Jaučiama gamta. Tas gaivališkas, nesustabdomas judėjimas. Metų laikai kinta, sukasi ratu, pražydėję gėlės užleidžia vietą rudens vortinkliams, po žiemos snieguotų takelių nutirpęs sniegas atveria pernykštes šiukšles. Tęstinumas, kuris niekada nenutrūksta. Nepavaldus žmogui. Žmogus tik dalis ir nesvarbu koks griausmingas ar ryškus gyvenimas būtų. Žmogus tik dalis net jeigu jis ir žiežulė, jį taip pat pasiglemš mirtis. Taip kaip pražuvo Glindos brolio Eigilio mylimoji. ...

Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“ | Kelionė po egzotiškąją Indiją knygos puslapiais

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“ Kelionė po egzotiškąją Indiją knygos puslapiais Vasarą neišeinant iš namų irgi galima pakeliauti, patyrinėti tolimus kraštus. Išsirinkau mėgstamos lietuvių autorės Vaivos Rykštaitės knygą apie kelionę „Viena Indijoje“. Viena, jauna, moteris, su kuprine ant pečių ieško prasmės egzotiškame krašte. Kelionėje skleidžiasi Indijos spalvos. Ryškus kontrastas tarp dviejų Indijos pusių: lūšnynai, benamiai, vietinių kasdienybė, sunkus darbas ir antroji, turistinė pusė, kur rikiuojasi prabangūs viešbučiai, turtingi turistai ir jų ekskursijos. Ant kiekvieno kampo galima rasti jogos, meditacijos studijas. Siūlomi keisčiausi gydymo metodai, ajurveda. Aštrus maistas, saldi arbata čiajus, negirdėti patiekalai tiesiog pakelėje. Kelionėje iš vieno miesto į kitą keičiasi kultūros ypatumai, vaizdai, sutikti pakeleiviai, vieni iš jų praplaukia, kiti pasilieka ilgiau pokalbiams ar bendriems potyriams.  Patinka man autorės humoras, įžvalgos, pamąstymai. Radusi jaukų kampe...

Alvydas Šlepikas „Lietaus dievas ir kiti“ | Gyvenimas mažame miestelyje

Vaizdas
Alvydas Šlepikas „Lietaus dievas ir kiti“ Gyvenimas mažame miestelyje  A. Šlepiko novelėse surašytos paprastos, kasdieniškos istorijos iš provincijos gyvenimo. Kai kurias skaitant atrodo, kad jos parašytos gerokai seniau, tikrai ne šiuolaikinio autoriaus, dėl anksčiau būdingo lyrizmo, vietomis pamestų keiksmų ir mažo miestelio gyventojų kalbos ypatumų. Kai kurios priešingai, parodo kaip gyvena žmonės tuose miesteliuose dabar. Viskas paprastai tikra, o tas tikroviškumas kuriamas per kalbą ir novelės struktūrą. Kartais pasakojamas tik pavienis įvykis, kartais novelė labiau išplėtota, su pradžia ir kulminacija.  Veikėjai liūdni, nesuprasti bendruomenės, dažnai ir silpni. Senukai ir vaikai tie silpnieji, o jauni vyrai agresyvūs, pikti. Personažo būdo bruožai pakreipia veiksmą, nuo to priklauso ar pasakojimas bus lyriškas, net ilgesingas, ar pasipils pyktis ir keiksnojimas.  Nėra čia kažko labai ypatingo, tik tikras gyvenimas. Istorijos mažų miestelių gyventojų. Jų noras pasip...

Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ | Buto ir jo gyventojų istorija

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ Buto ir jo gyventojų istorija Visai netyčia atradau ir pamėgau Vaivos Rykštaitės pasaulį  –  taip išsireiškiau, nes patinka ne tik kūryba, bet artimas ir autorės požiūris į gyvenimą. Romanuose ir straipsniuose visada jaučiasi tuos žodžius parašiusi moteris. Labai malonu skaityti, nes stilius lengvas, nebanalus, vis iškyla koks akcentas, pasamprotavimas, ar tai būtų feminizmo tema ar net filosofinė mintis  –  tekstas neapsunks ir išlaikys dėmesį.  „Lizos butas“ nukelia į vaikystę, kur iš detalių ir paskirų vaizdinių pati prisimenu savo vaikystę. Autorė iš pavienių daiktų ir spalvų piešia Lizos butą, jausmus pirmą kartą įžengus tarp storų senamiesčio sienų, kur langai neįleidžia dienos šviesos, o kieme sėdinčios čigonės kelia baimę. Prasideda kelionė. Atsiveria durys į nostalgišką praėjusio amžiaus pabaigą asfalto vaiko akimis. Augau mieste, vaikystėje kaime buvau vieną kartą, iki dabar nieko smagaus nepamenu iš tų neaprėpiamų laukų a...

Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ | Ambicijomis apgaubta giminės istorija

Vaizdas
Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ Ambicijomis apgaubta giminės istorija Pasirodė naujas Undinės Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“, kuris iškart krito į akį ir paskatino pagaliau susipažinti su autorės kūryba. Intuityviai rinkausi kuri knyga bus pirmoji mano pažintis ir labai suintrigavo „Kraujas mėlynas“. Autorė atskleidė, kad parašyti šį romaną idėja kilo beieškant savo giminės šaknų.  Tik pradėjus skaityti dėmesys krypo ne į pačią istoriją, bet rašymo stilių. Trumpi ir taupūs sakiniai, mintys dažnai šokinėja, todėl sunkoka sekti įvykius, įsiminti sudėtingas pavardes. Vaizdingumo netrūksta, net ir kapotais sakiniais dėliojasi gatvės vaizdas, joje zujantys žmonės, sūrio bačkos ir šūdai su plytom. Taip, literatūrinė kalba puikiai atskleidžia viduramžių atmosferą. Neslėpsiu, tik pradėjus skaityti norėjosi nebetęsti, neįprastas rašymo stilius, slogi atmosfera, nežabotos ambicijos: jautėsi kažkoks atgrasumas, bet tuo pačiu buvo smalsu ir po truputį pripratusi pri...

Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ | Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku Knygą perskaičiau prieš metus ir netyčia apžvalga liko nepublikuota tinklaraštyje. Tiesiog pasiskolinau iš bibliotekos, perskaičiusi ir grąžinusi prisiminiau, kad neturiu knygos nuotraukos ant balto marmuro stalo. Oi, kaip sugebėjau susinervinti, nes nesinori kitokios nuotraukos pridėti. Eiti atgal į biblioteką ir parsinešti knygą vien nuotraukai atrodė negražu, juk, tuo metu dar ir eilėje reikėjo palaukti. Kai paminėjau eiles bibliotekoje turbūt akivaizdu, kad knyga populiari ir noriai skaitoma. Būtent „Pirmąkart mama“ ir buvo populiariausia autorės knyga. Rašau buvo populiariausia, nes dabar pasirodė naujas autorės romanas „Lizos butas“, kuris taip pat sulaukė daug dėmesio, pripažįstu, pati baisiai noriu ir skaityti ir turėti, nes romano tema atrodo be galo artima ir man. Be to sekdama autorės pasisakymus socialiniuose tinkluose atrodo priartėjau prie žmogaus, džiaugiuosi, kad tas požiūris, mąsty...

Giedrius Vilpišauskas „Vėjas nuo jūros“

Vaizdas
Pirmas įspūdis – narkomano klajonės. Kai žmogus apsvaigęs ir mato, net patiria psichodelinius vaizdinius.  Prisipažinsiu, pirmąją nuostatą turėjau itin stiprią neigiamą. Nuolat mane nuvilia tie teiginiai viršelyje, kad rasiu gerą siaubo knygą, be to kažkas pakomentavo, kad čia lempų lempa (😅) nieko negalėjau padaryti, bet kai paėmiau skaityti iškart prisiminiau ir galvojau gal net nepradėti, gal rimtai visai prastai bus. Bet kur aš siaubo fanatikas atsisakysiu bent pabandyti. Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėj...

Virginija Kulvinskaitė „kai aš buvau malalietka“

Vaizdas
Sudomino reklama kurioje autorė kvietė į savo naujos knygos pristatymą. Pirmąkart nenugirdau pavadinimo, o antrąkart sušmėžavus reklamai tas pavadinimas taip įkyriai prilipo. Paskui, negalėjau patikėti, kiek populiarumo sulaukė! Išsiskyrė dvi skaitytojų stovyklos, vieniems patiko – kiti baisėjosi. Pradėjau skaityti. Pirmąją knygos dalį tiek visi aptarinėjo, jau maniau bus sugadintas skaitymo džiaugsmas, bet nieko. Malalietka pasirodė tokia visko prigrųsta. Pradėjo rodytis, kad specialiai pririnkta tokių aštresnių veiksmų ir išgyvenimų, bet kuo toliau tuo labiau viskas dėliojosi ir tie kartais drastiški gyvenimo sprendimai pasirodo esą savo vietoj. Surinkti vieni stipriausių įvykiai galinčių nutikti paauglei. Psichologišai sunkūs sprendimai, traumuojantys įvykiai, sudėtingas bendravimas, bet nėra vertinimo blogai ar gerai, gyvenimas tiesiog vyksta, pasekmes priimi pats ir judi toliau. Autorė taip švelniai laipsniuoja malalietkos formavimąsi per visus tuos pasirinkimus ir keisda...

Ričardas Gavelis „Paskutinioji žemės žmonių karta”

Vaizdas
Kaip aš džiaugiausi parsinešusi dar vieną ir dar neskaitytą R. Gavelio romaną namo. Padėjau prie kitų Gavelio knygų, naują, žinoma, su balandžiu viršelyje. Ir ką? Pradėjau taupyti. Negaliu pasakyti kas man yra su autoriaus kūryba ir ką darysiu perskaičiusi paskutinį dar mano neskaitytą romaną „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Negaliu paaiškinti kas mane taip veikia. Tas mano besaikis ieškojimas kažko slapto, įprasminto sekso scenose, personažuose, kurie lyg atgimsta visuose romanuose, tik kiek kituose pavidaluose, skirtingais vardais, bet jų vidus... jis vis tiek ištrykšta. Ir Vilnius su tais balandžiais. Pilka, viskas pilka. Nepabėgsi nuo to. Net ir kitame mieste, kitoje šalyje bet kada viskas ims ir virs Vilniumi, su savo gyventojais ir pilkuma. Paskutiniąjame romane yra kažkokia nuojauta. Lietuva nepriklausoma, bet vis tiek pilka ir be veido. Žmonės nesupranta ką daryti su laisve? Ar jie bent žino kas tai yra ir ką su ja veikti? Septyni avatarai. Skirtingos ir tuo pačiu persipyn...

Kęstutis Šapoka „Pušis, kuri juokėsi“

Vaizdas
Gyvenimas pirmosiomis nepriklausomos Lietuvos dienomis Kartais taip būna, Goodreads nusižiūri knygą, kurią reikės perskaityti, ateini į biblioteką ir  ta knyga lentynoje jau iš tolo šviečia. Man be galo įdomu tie laikai kai aš tik ką gimusi buvau ar net kiek ankstesni. Kokia gi buvo ta Lietuva ir kaip iš tiesų gyveno ir mastė, svarbiausia, kaip mastė žmonės.  „Lietuvos jaunų dienų koliažas“ – labai taikliai apie knygą nugarėlėje. Įkritau į pasakojimą, spėjau pajusti tų laikų dvasią, koks gyvenimas virė sostinėje. Žargonas, kasdienybė, požiūris, aktualijos – viskas tikra ir išgyventa.     Beskaitydama net ir pasvajoti spėjau, jeigu tais laikais būčiau turėjusi banginį (Mercedes-Benz S klasės automobilį)? Negaliu skųstis, nes ir po gerų dvidešimties metų žmonės pamatę seną, masyvų mersą linksi galvom ir prisimena šioje knygoje aprašytas istorijas, automobilis mūsų šalyje jau pats savaime turi tamsių konotacijų, sukurtų praėjusio šimtmečio pabaigoje ...

Rasa Aškinytė „Glesum“

Vaizdas
Gyvenimas pagal žvaigždes ir papročius Visi š kai netik ė ta knyga. Turiu pripa ž inti, mano rankose atsid ū rusi d ė l blizgan č io vir š elio. Ž vaig ž d ė to vir š elio. Svars č iau net neprad ė ti, kai pama č iau jog knygos veiksmas II-ame am ž iuje, nemano knyga galvojau bus, turėdama omenyje istorijos pamokas ir tuos senus senus laikus, kurie man visada atrod ė tokie atgras ū s bei š alti. Maloniai nustebau kaip greitai perskai č iau Glesum. Prisėdau ir negalėjau atsitraukti, labai lengva skaityti  d ė l pasakojimo puikia glausta kalba. Persona ž ai tokie paprasti, ma ž ai kalbantys, susitelk ę į savo kasdienius reikalus. Vardai labai paprasti, paprastai kažką reiškiantys, pavyzdžiui Glesum, lotyniškai reiškia gintaras, taip pavadinta pasigrobta iš kitos genties mergina, dėl savo išvaizdos. Bene labiausiai įstrigo Boba vilkų apgraužta koja , nereikalingas vardas, nes ir taip visiems aišku. Skaitydama prad ė jau justi j u...