Charlotte Link „Apgautoji“ | Tamsu, niūru ir įtempta

Charlotte Link „Apgautoji“ Tamsu, niūru ir įtempta Pradėsiu nuo viršelio, kuris yra tobulas rudens pavyzdys. Vien žiūrint jaučiasi vienatvė, niūrumas, šaltis ir drėgmė. Visa ta tamsa, kuri skverbiasi pro kiekvieną mikroskopinį plyšelį. Gal toje trobelėje jauku ir šilta, tik miškas permirkęs rudens vėsa ir paskendęs prieblandoje? Ne. Čia detektyvinis romanas, ten ir turėtų būti niūru. Kaip negali kilti asociacijų su turiniu, kai žinai, jog puslapiuose suguldyta istorija yra detektyvinė, o siužetas ves kažkokio nusikaltimo tyrimo keliu. Sulaukiau lietingos ir apsiniaukusios dienos, nufotografavau knygą panašiame fone: lyja, debesuota, medžiai pradėję gelsti bei permirkę iki tamsumo ir pradėjau skaityti. Viską romantizuoju, net detektyvus ir tamsumas. Noriu, kad knyga duotų ne tik pradžią, pasakojimą ir atomazgą, noriu pajusti kūrinio aurą, noriu įsijausti į personažų gyvenimą, suprasti veiksmų priežastis. Mėgstu ir namuose susikurti jaukią aplinką, kad galėčiau stiprinti įspūdžius, todė...