Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Knygos

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Jolita Skablauskaitė „Fatum“ | Skablauskaitės kuriamas pasaulis arba lietuviškoji gotika novelėse

Vaizdas
Autorę atradau beieškodama savo mylimos siaubo literatūros. Nepaliaujamai ieškau ir kartais ar bent jau į tą pusę, kaip sakoma, randu. Turbūt tik galite įsivaizduoti kas dėjosi mano galvoje perskaičius, kad yra lietuvių autorė (autorė!), kurios kūryboje galima rasti gotikos.  Pirmoji pažintis su Skablauskaite buvo nuo „ Žiežulių “. Pradėjau skaityti vasarą lauke, basomis kojomis braukiau žolę ir romanas prasidėjo nuo kaimo. Netrukus veiksmas persikėlė į miestą, man artimiausią erdvę, kurioje užaugau ir gyvenu. Tačiau Skablauskaitės miestas pilkas, purvinas kuriame neišsitenka destruktyvi ryški moteris. Jaučiau laumišką, pasiutusį ir fatališką moteriškumą. Tą gaivališką jėgą ir meilę vedančią pražūtin. Šiose, rinkinio pavadinimu Fatum, novelėse tik šiek tiek pabarstyta viso to. Knyga tarsi surinkta iš trupinių. Ne vienas kūrinukas (labai nenoromis aš čia tą deminutyvą įterpiu, nes tokį menkumo prieskonį turi, bet noriu parodyti, kad trūksta gabalėlio iki kūrinys) buvo lyg apmatas: k...

Rhys Bowen „Toskanos vaikas“ | Dvi romantiškos istorijos karo fone. Kai skausmas ir siaubas nublanksta prieš meilę

Vaizdas
Romanas paremtas dvejomis istorijų linijomis: tada ir dabar. Prieš trisdešimt metų, karo metu, priešininkams numušus lėktuvą vienas lakūnas išgyvena. Hugui Langliui padeda pasislėpti jauna moteris Sofija Bartoli, iš nuostabaus bei atokaus miestelio Toskanoje. Hugui mirus, jo duktė Džoana tik tada sužino ir šią karo meto istoriją bei išsiruošia į Italiją norėdama sužinoti tiesą. Skaitant nesunku įsivaizduoti tuos nuostabius vaizdus, bei aprašomus patiekalus, tačiau norėjosi visko išsamiau. Atokiame miestelyje gyventojai gyvena savo ritmu, tačiau ir čia trūko detalumo, daugiau savitumo. Kita vertus, nesileidžiant į smulkmeniškus aprašymus, greičiau rutuliojasi veiksmas, todėl skaityti lengva ir neprailgsta.  Balto, 2019.  Rhys Bowen „Toskanos vaikas“

Neil Gaiman „Koralaina“ | Tamsi pasaka. Kitų tėvų slapti kėslai

Vaizdas
Tas atvejis kai n metų noriu perskaityti, bet vis nenutaikau progos. Vis tikėjausi rasti ir nusipirkti egzempliorių sau, nes nuojauta kuždėjo — patiks ir perskaičiusi būtinai norėsiu statyti į savo siaubo literatūros lentyną. Nenoriu, net girdėti, kad „Koralaina“ vaikų literatūros kūrinys ir ta siaubo lentyna nebent vaikų kambaryje stovi. Gera istorija nesvarbu kam skirta, svarbiausia koks jausmas skaitant. Tada koks jausmas pabaigus paskutinį puslapį. Greičiausiai jau supratote, kad nepasakysiu kažko blogo. Knygą parsinešiau iš bibliotekos. Vėlavau grąžinti, nes būtinai supuolė nenumatytų darbų, o aš nenusiteikusi nusileisti ir skaityti greitai bele suskaityti. Tik jau ne lietuvių kalba baisias istorijas, kurių ir taip žiauriai per mažai randu knygynuose. Pirmiausiai apsidžiaugiau tikrai kaip vaikas, radusi knygoje iliustracijas. Siužetas paprastas, bet tame paprastume ir slypi visas gerumas. Nauji namai, senas butas ir maža, per dienas nuobodžiaujanti, mergaitė vardu Koralaina. Jos...

Romy Hausmann „Numylėtinė“ | Savininkiškos meilės pinklės

Vaizdas
  Kelis mėnesius neskaičiau detektyvinių romanų, buvau pasinėrusi į klasikos kūrinius. Po šio laiko, pradėjau nemažai teigiamų atsiliepimų sulaukusią Romy Hausmann „Numylėtinę“. Net negaliu apsakyti kokį skirtumą jaučiau tarp tokių kardinaliai skirtingų žanrų, kaip man buvo sunku pirmąjį skaitymo vakarą sustoti. Nei vienas skyrius neatrodė tinkamas, nes siužetas tiek klausimų ir įtarimų pabėrė, jog atrodė sustojusi pamesiu tą taip mane pagavusią įtampą, o taip norėjosi sužinoti vis daugiau ir daugiau ir nepaleisti tos tamsios ir net slogios atmosferos.  Pradžia pasirodė jau girdėta ir matyta kituose tokio žanro knygose, kai skaitytojas tampa stebėtoju, kažkokios neaiškios, bet labai baisios situacijos. Išsigandusi, pasimetusi ir kažkur bėganti moteris. Ligoninės palata ir mergaitė, moters dukra. Knyga taip klausimais prasideda ir iškart siužetas beria vis naujų. Ar tai ta pati prieš tryliką metų dingusi studentė? Skaitytojas susitinka su vilties nepraradusiais tėvais, papuolus...

Donna Tartt „Dagilis“ | Trapus gyvenimo grožis

Vaizdas
Lemtingas sprogimas nušluoja viską kas buvo stabilu ir savaime suprantama. Mamos nebėra. Nebebus. Kas dabar yra trylikametis Teodoras Dekeris? Tas pats vaikas ar našlaičio etiketė viską keičia? Kaip atrasti vidinės stiprybės ir gyvenimo džiaugsmą? Be jokio nuobodulio ar monotonijos ir iriamės per visus knygos lapus ieškodami atsakymų. Per pasirinkimus, vidines būsenas matome pasaulį visomis spalvomis. Iš pradžių atrodė lyg pasaulis padalintas į baltą ir juodą, paskui jis darosi pilkas, kai viskas liejasi, maišosi. Galiausiai pradedi galvoti, kad nuo pat pradžių to nebuvo, tik pagrindinio veikėjo akimis viskas dalinta į gera ir bloga, kol atėjo momentas, kada nebeaišku kur ta riba ir ar išvis tokia yra.  Tik pradėjusi skaityti, pasižymėjau, kad tekstas labai detalus. Konkreti aplinka, viskas iki smulkmenų paminėta, pvz.: aplinkiniai žmonės gatvėje, pastatai, net šiukšlės ir balos. Peizažiškas tekstas, skaitai ir matai, net jauti vietą, aplinką, lyg paveiksle. Toliau skaitant neblėst...

Alex North „Šnabždėtojas“ | Ar tikrai vaikas tiesiog pernelyg jautrus?

Vaizdas
  Ar tikrai vaikas tiesiog pernelyg jautrus? Viršelyje „Šnabždėtojas“ pristatomas kaip mistinis trileris. Įprastai stengiuosi nekreipti dėmesio į papildomą informaciją viršeliuose, nes yra tekę nusivilti. Laimė, šįkart knygos viduje skaitytojo tikrai mistinis trileris laukia. Jautresnius privers ir šiurpą ant odos pajausti.  Tik pradėjusi skaityti jau džiaugiausi, kad pačiu laiku skaitau, nes rudens atmosfera atitiko šio trilerio. Rudeniškas tamsumas ir ilgi bei tamsūs vakarai, atrodo, kad tiesiogiai atspindi kūrinio kuriamą nuotaiką.  Drįsčiau „Šnabždėtoją“ palyginti su S. King’o romanais, nes Alex North rašymo stilius panašus. Niūri atmosfera, o kol rutuliojasi visas veiksmas neįmanoma atsipūsti, nes visą laiką neblėsta toks neramumas lyg tuoj kažkas baisaus ar bent jau nepaaiškinamo atsitiks. Kai kurias vietas skaitant, nesumeluosiu, labai nejauku buvo. Tiek dėl pačių įvykių, tiek dėl gebėjimo perteikti viską sustiprinant ir sutirštinant nejaukumą.  Nusikaltimai ...

Pasi Ilmari Jääskeläinen „Sniegė ir jos devynetas“ | Mistiškos paslaptys rašytojų draugijoje

Vaizdas
  Pirmas įspūdis buvo labai geras. Sudomino mintis apie suklastotą garsų klasikos kūrinį ir tai buvo Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ kuriame pakeistos esminės detalės. Pakaitinė gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Ela pradeda aiškintis kodėl tokia knyga yra bibliotekoje ir kaip tiek metų išbuvo niekieno nepastebėta.  Noriu paminėti, kad pačioje pradžioje buvo sunku skaityti, nes rašymo stilius priminė pasakos. Prėskos pasakos. Situacija pasikeitė, kai pripratau prie trumpų skyrelių ir teksto parašyto didelėmis raidėmis. Paprasti ir kartu magiški dialogai, keisti reiškiniai ir bandymai juos suprasti leidžia pasinerti į rašytojų draugijos ratelį, kur juos sieja bendros paslaptys ir intriguojantis jų Žaidimas. Manau, dar galiu paminėti, kad ta mokytoja Ela tampa paskutiniąja nare, nes čia ir buvo ta vieta kai mano susidomėjimas šia knyga grįžo.  Mitai, tautosaka, magija persipina kasdieniame gyvenime, įprasti dalykai tarsi prasiplečia logiško suvokimo ribose ir č...

Søren Sveistrup „Rudens skerdikas“ | Kai skaitant apima šiurpas dėl veiksmą gaubiančio tamsiojo metų laiko ir dėl žmogaus žiaurumo

Vaizdas
Kai skaitant apima šiurpas dėl veiksmą gaubiančio tamsiojo metų laiko ir dėl žmogaus žiaurumo Gerą įspūdį susidariau pačiame pirmame puslapyje. Toks tipiškas, tamsus, niūrus ruduo ir kažkur skubantis, kažko nerimaujantis policininkas. Visa atmosfera tik ir signalizuoja – bus bėda. Arba jau kažkas atsitiko, o apie tai sužinosime tik kitame puslapyje ir tada iškart gali visas kūnas pašiurpti. Taigi, nedaug man tereikia, kad įsijausčiau į detektyvo atmosferą ir tik pradėjus skaityti vaizduotė jau šėlsta bei laukia kažko baisaus.  Ne veltui, nes susiduriame su serijiniu žudiku, kurio pirmoji (ar tikrai? Skaitant visada man kyla tokia mintis) auka – žiauriai nužudyta moteris. Žudiko vizitinė kortelė, tai kaštonų žmogeliukas, paliktas nusikaltimo vietoje. Tokia nekalta figūrėlė, iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų, tampa kabliuku byloje, nes ant jo randamas prieš metus dingusios mergaitės Kristinės pirštų antspaudas. Tyrimas sudėtingėja, nes mergaitės mama, socialinių reikalų ministrė Ros...

Stephen King „Svetimas“ | Negalima logiškai paaiškinti – belieka patikėti

Vaizdas
Stephen King „Svetimas“ Negalima logiškai paaiškinti – belieka patikėti Prasideda viskas labai kraupiai. Nužudytas berniukas, bet taip žiauriai, kad mintyse piešiantis nusikaltimo vietos vaizdą kūnu šiurpas eina. Įtariamas pavyzdingas miestelio gyventojas Teris Meitlandas, dirbantis literatūros mokytoju ir treniruojantis vaikų beisbolo komandą. Detektyvas Ralfas Andersonas nė nesuabejoja įkalčiais ir vedinas pykčio bei paniekos suima Terį pačiame svarbių rungtynių įkarštyje. Po šio momento užverda baisi pekla. Griūva dviejų šeimų gyvenimas, išsiveržia tiek pykčio, beviltiškumo, noro keršyti. Greta turimų įkalčių surinktų nusikaltimo vietoje ir liudininkų parodymų prisideda kiti, taip pat neginčijami įkalčiai. Bėda tame, kad Teris turėjo būti dvejose vietose vienu metu. Logiškai nepaaiškinama, o kuo daugiau bandoma išsiaiškinti viskas tik sudėtingėja kol pėdsakas nutrūksta.  Tada atsiranda Holė Gibni. Akylesni gerbėjai, tikiu, kad irgi pastebi King'o romanuose veikėjų persikėlimus i...

Charlotte Link „Apgautoji“ | Tamsu, niūru ir įtempta

Vaizdas
Charlotte Link „Apgautoji“ Tamsu, niūru ir įtempta Pradėsiu nuo viršelio, kuris yra tobulas rudens pavyzdys. Vien žiūrint jaučiasi vienatvė, niūrumas, šaltis ir drėgmė. Visa ta tamsa, kuri skverbiasi pro kiekvieną mikroskopinį plyšelį. Gal toje trobelėje jauku ir šilta, tik miškas permirkęs rudens vėsa ir paskendęs prieblandoje? Ne. Čia detektyvinis romanas, ten ir turėtų būti niūru. Kaip negali kilti asociacijų su turiniu, kai žinai, jog puslapiuose suguldyta istorija yra detektyvinė, o siužetas ves kažkokio nusikaltimo tyrimo keliu. Sulaukiau lietingos ir apsiniaukusios dienos, nufotografavau knygą panašiame fone: lyja, debesuota, medžiai pradėję gelsti bei permirkę iki tamsumo ir pradėjau skaityti. Viską romantizuoju, net detektyvus ir tamsumas. Noriu, kad knyga duotų ne tik pradžią, pasakojimą ir atomazgą, noriu pajusti kūrinio aurą, noriu įsijausti į personažų gyvenimą, suprasti veiksmų priežastis. Mėgstu ir namuose susikurti jaukią aplinką, kad galėčiau stiprinti įspūdžius, todė...

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ | Žiežulių pasaulis

Vaizdas
Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ Žiežulių pasaulis Pagrindinė romano veikėja Glinda gimusi ir augusi kaime persikelia į Vilnių. Ryšys su gamta lieka šios fatališkos moters viduje. Tai kuo ji užsiima pragyvenimui nesusiję su jos prigimtimi. Santykiai tiesiog pražūtingi, laukinės seksualinės aistros gali taip apimti protą, kad kol poreikis nebus patenkintas moteris eis iš proto ir netvers savo kūne. Tėvo, pražudžiusio motiną, paieškos lyg tamsi kelionė, aprašyta siurrealistiškai, sodriomis spalvomis, su mistiškumu.  Jaučiama gamta. Tas gaivališkas, nesustabdomas judėjimas. Metų laikai kinta, sukasi ratu, pražydėję gėlės užleidžia vietą rudens vortinkliams, po žiemos snieguotų takelių nutirpęs sniegas atveria pernykštes šiukšles. Tęstinumas, kuris niekada nenutrūksta. Nepavaldus žmogui. Žmogus tik dalis ir nesvarbu koks griausmingas ar ryškus gyvenimas būtų. Žmogus tik dalis net jeigu jis ir žiežulė, jį taip pat pasiglemš mirtis. Taip kaip pražuvo Glindos brolio Eigilio mylimoji. ...

Stephen King „Tamsioji pusė“ | Rašytojas ir jo tamsioji pusė

Vaizdas
Stephen King „Tamsioji pusė“ Rašytojas ir jo tamsioji pusė Kiekvienąkart drąsiai leidžiuosi į S. Kingo kuriamą pasaulį. Po pirmosios pažinties skaitant „Kerę“ iš dičkių skyriaus, nes buvau visai dar vaikas ir bibliotekoje knygą gavau tik pasižadėjusi, kad tikrai nebijosiu, nei karto nebuvau nusivylusi autoriaus kūriniais. Paskutiniu metu vis stebiuosi, kaip tiek daug romanų ir novelių sukūręs Kingas sugeba išlaikyti savo stilių, sukurti tiek istorijų ir nenusivažiuoti . Nuo mažos apimties novelių iki, pavyzdžiui, „Tas“ , kuriam neskubant ir nepasimetant tarp veikėjų perskaityti reikia kone mėnesio.  Kaip renkuosi kurią skaityti iš tos violetinės serijos? Tiesiog imu dar neskaitytu numeriu pažymėtą ir permetu akimis anotaciją, pavyzdžiui, „Tamsiajai pusei“ išsirinkti užteko pamatyti kelis žodžius: „<…> apie asmenybės susidvejinimą. Rašytojas <…>“. Iškart susiejau su „Švytėjimu“ , kai nesėkmingas rašytojas išeina iš proto, be to ten buvo psichologinio siaubo, tai kas m...

Tess Gerritsen „Chirurgas“ | Preciziškas žudikas tykantis moterų naktyje

Vaizdas
Tess Gerritsen „Chirurgas“  Preciziškas žudikas tykantis moterų naktyje Nors iki šiol nebuvau skaičiusi pirmosios Ricoli ir Ailz serijos knygos „Chirurgo“, bet žinau Ricoli personažą ir Tess Gerritsen rašymo stilių, nes pažintį pradėjau su „Ledinis šaltis“ . Autorė kuria tikrovišką nusikaltimo pasaulį, ryškius personažus ir įpina savo kaip medikės žinias. Rašymo stilius kausto dėmesį ir neleidžia užliūliuoti nuoboduliui, nes terminologija ir dalykiška kalba sumaišyta su menine: „<...> mintys iškart nušvilpė ketvirtuoju greičiu, apdorodamos vaizdinių ir garsų kaleidoskopą.“ (62 p.). Akivaizdu, kad šiame trileryje tema bus ne apie chirurgą gelbėjantį gyvybes, o žudiką, dėl savo žiaurumo ir mokslo žinių taip pramintu. Šio gudraus ir viską apgalvojančio maniako dėmesio centre vienišos moterys. Nusikaltimai žiaurūs, aukoms skausmingi ir žeminantys, o policijos tyrėjams keliantys pyktį ir pasišlykštėjimą. Greta tyrimo vyksta ir asmeninės dramos: meilė, šeima, problemos darbe. ...

Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“ | Auklė žymiausias nusikaltėlis, tėvai narkotikų prekeiviai, brolis savanoris nebylys. Kaip užaugti geru žmogumi ir nepamesti kelio kai aplinkoje nei vieno gero pavyzdžio?

Vaizdas
Trent Dalton „Berniukas nuryja visatą“ Auklė žymiausias nusikaltėlis, tėvai narkotikų prekeiviai, brolis savanoris nebylys. Kaip užaugti geru žmogumi ir nepamesti kelio kai aplinkoje nei vieno gero pavyzdžio? Kitokia Australijos pusė, ne įprastas idealizuotas kengūrų krašto vaizdas dažnai matomas kine. Devintojo dešimtmečio Brisbano priemiestis, kuriame klesti narkotikų verslai, kur bene visos šeimos asocialios, vaikai apleisti, kalėjimas lyg stotelė, į kurią visi keliauja. Tačiau, net ir tokiose tamsumose matoma šviesa. Viskas priklauso nuo žmogaus vidaus ir jo pasirinkimų, bei užsispyrimo ir stiprybės nepamesti savęs ir nepasiduoti gyvenimo būdui dugne.  Pasakojama apie Ilajaus Belo gyvenimą. Vaikas auga sunkiomis sąlygomis, brolis Ogastas tyčia nebekalba, mama narkomanė, patėvis prekeivis, o auklė garsus nusikaltėlis, kalėjimo Hudinis. Romane persipina tikri faktai su kūryba. Įpusėjusi skaityti pradėjau dar ir papildomai domėtis, nes labai jau kirbėjo, kiek čia yra tų tikrų fakt...

Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“ | Pokalbiai ir psichoterapijos kūrimas per filosofiją

Vaizdas
Irvin D. Yalom „Kai Nyčė verkė“ Pokalbiai ir psichoterapijos kūrimas per filosofiją Nepradėsiu pasakoti kaip man patinka Yalom kūryba, tik apibendrinsiu, kad romanai lengvai skaitomi, nors ir rašoma apie vieną iš sudėtingiausių, dėl neapibėžtumo, sričių – psichiatriją. Autorius puikiai įvaldęs savitą rašymo stilių, tad skaitytojas gali maloniai pasinerti į šio mokslo pasaulį su visokiais niunsais bei įpintomis žmogiškomis intrigomis, problemomis ar aktualijomis. Mano nuomone, šis gebėjimas derinti sudėtingus dalykus su intriguojančiais ir yra priežastis kodėl Yalom toks populiarus, skaitomas įvairiausių skaitytojų, o jo romanai leidžiami pakartotinais tiražais.  „Kai Nyčė verkė“ pavadinimas nurodo, kas bus vienas pagrindinių veikėjų romane. Nihilistas, filosofas pareiškęs, kad Dievas mirė F. Nyčė ir jo pokalbiai su jam padėti bandančiu daktaru D. Brojeriu. Nyčė labai užsispyręs, net ir kęsdamas skausmus bei begalinę vienatvę nesileidžia gydomas. Visas įdomumas ir intriga prasideda...

Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“ | Meilės istorija apipinta tradicijomis ir mistiškomis paslaptimis

Vaizdas
Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“ Meilės istorija apipinta tradicijomis ir mistiškomis paslaptimis Dar nė nepradėjusi skaityti nujaučiau, kad gali būti panašu į „Miniatiūristą“. Tikėjausi tamsios pasakos, kur jauna mergina ruošiasi žengti svarbų gyvenimo žingsnį į moterystę ir laikmetis nusako, kad daug kas bus nuspręsta už ją. „Miniatiūriste“ svečiavomės XVII a. Amsterdame, o „Dvasių nuotaka“ nukelia į XIX a. Malają.  Li Lan rami vaikystė keičiasi kai tėvas vieną dieną užsimena apie turtingos Limų šeimos pasiūlymą tekėti ir tapti dvasių nuotaka. Mergina negali patikėti tokiu siaubu ir tikisi, kad tėvas per daug apsvaigęs nuo opijaus ir toks pasiūlymas net nebus svarstomas, bet sunki šeimos finasinė padėtis, skolos ir per vėlai pradėtos sužadėtuvių paieškos siaurina galimybę rinktis. Tada prasideda košmarai, kai Li Lan sapnuose sapnuose pasirodo Lim Tian Čingo dvasia bei stengiasi sužavėti turtais ir patogiu gyvenimu dvare. Li Lan sveikata pradeda blogti, baimė kam nors pasakoti savo n...

Alvydas Šlepikas „Lietaus dievas ir kiti“ | Gyvenimas mažame miestelyje

Vaizdas
Alvydas Šlepikas „Lietaus dievas ir kiti“ Gyvenimas mažame miestelyje  A. Šlepiko novelėse surašytos paprastos, kasdieniškos istorijos iš provincijos gyvenimo. Kai kurias skaitant atrodo, kad jos parašytos gerokai seniau, tikrai ne šiuolaikinio autoriaus, dėl anksčiau būdingo lyrizmo, vietomis pamestų keiksmų ir mažo miestelio gyventojų kalbos ypatumų. Kai kurios priešingai, parodo kaip gyvena žmonės tuose miesteliuose dabar. Viskas paprastai tikra, o tas tikroviškumas kuriamas per kalbą ir novelės struktūrą. Kartais pasakojamas tik pavienis įvykis, kartais novelė labiau išplėtota, su pradžia ir kulminacija.  Veikėjai liūdni, nesuprasti bendruomenės, dažnai ir silpni. Senukai ir vaikai tie silpnieji, o jauni vyrai agresyvūs, pikti. Personažo būdo bruožai pakreipia veiksmą, nuo to priklauso ar pasakojimas bus lyriškas, net ilgesingas, ar pasipils pyktis ir keiksnojimas.  Nėra čia kažko labai ypatingo, tik tikras gyvenimas. Istorijos mažų miestelių gyventojų. Jų noras pasip...

John Berger „Mes susitinkame čia“ | Subtilūs dialogai apie gyvenimą

Vaizdas
John Berger „Mes susitinkame čia“ Subtilūs dialogai apie gyvenimą Knygos viršelis lyg įvadas į knygos turinį. Šviesios, pastelinės spalvos kaip tie lengvi ir jautrūs pokalbiai, miesto fragmentas nurodo pokalbių vietą, pagal stogus galima numanyti, kad tai senamiestis ir lengvai sukurti mintyse vietą kurioje vaikštinėja pašnekovai. Gražus ir subtilus kūrinys, atskleidžiantis paprasto pokalbio svarbą ir tai kiek prasmės gyvenimui suteikia brangūs žmonės.  Svarbu ne siužetas ar konkretūs įvykiai, o netikėti susitikimai su artimaisiais ir jautrūs jų pokalbiai. Veiksmo beveik nėra, tiksliau tai lėta vaga tekantis per skirtingus miestus, vis kitoje šalyje pokalbis. Gatvėse sutinkami jau mirę brangūs žmonės. Pokalbiai kartais atrodo suprantami tik šnekantiems, intymūs, kuriuose plaukia malonūs prisiminimai, iškeliantys paprastas detales vedančias prie gilesnių temų. Ši knyga tai lyg kelionė prisiminimais, skirtinguose miestuose, skirtinguose erdvėse ir laikuose, su vis kitu mirusiuoju, ku...

Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ | Buto ir jo gyventojų istorija

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Lizos butas“ Buto ir jo gyventojų istorija Visai netyčia atradau ir pamėgau Vaivos Rykštaitės pasaulį  –  taip išsireiškiau, nes patinka ne tik kūryba, bet artimas ir autorės požiūris į gyvenimą. Romanuose ir straipsniuose visada jaučiasi tuos žodžius parašiusi moteris. Labai malonu skaityti, nes stilius lengvas, nebanalus, vis iškyla koks akcentas, pasamprotavimas, ar tai būtų feminizmo tema ar net filosofinė mintis  –  tekstas neapsunks ir išlaikys dėmesį.  „Lizos butas“ nukelia į vaikystę, kur iš detalių ir paskirų vaizdinių pati prisimenu savo vaikystę. Autorė iš pavienių daiktų ir spalvų piešia Lizos butą, jausmus pirmą kartą įžengus tarp storų senamiesčio sienų, kur langai neįleidžia dienos šviesos, o kieme sėdinčios čigonės kelia baimę. Prasideda kelionė. Atsiveria durys į nostalgišką praėjusio amžiaus pabaigą asfalto vaiko akimis. Augau mieste, vaikystėje kaime buvau vieną kartą, iki dabar nieko smagaus nepamenu iš tų neaprėpiamų laukų a...

Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ | Ambicijomis apgaubta giminės istorija

Vaizdas
Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ Ambicijomis apgaubta giminės istorija Pasirodė naujas Undinės Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“, kuris iškart krito į akį ir paskatino pagaliau susipažinti su autorės kūryba. Intuityviai rinkausi kuri knyga bus pirmoji mano pažintis ir labai suintrigavo „Kraujas mėlynas“. Autorė atskleidė, kad parašyti šį romaną idėja kilo beieškant savo giminės šaknų.  Tik pradėjus skaityti dėmesys krypo ne į pačią istoriją, bet rašymo stilių. Trumpi ir taupūs sakiniai, mintys dažnai šokinėja, todėl sunkoka sekti įvykius, įsiminti sudėtingas pavardes. Vaizdingumo netrūksta, net ir kapotais sakiniais dėliojasi gatvės vaizdas, joje zujantys žmonės, sūrio bačkos ir šūdai su plytom. Taip, literatūrinė kalba puikiai atskleidžia viduramžių atmosferą. Neslėpsiu, tik pradėjus skaityti norėjosi nebetęsti, neįprastas rašymo stilius, slogi atmosfera, nežabotos ambicijos: jautėsi kažkoks atgrasumas, bet tuo pačiu buvo smalsu ir po truputį pripratusi pri...