Knygos ir tapyba

Autorę atradau beieškodama savo mylimos siaubo literatūros. Nepaliaujamai ieškau ir kartais ar bent jau į tą pusę, kaip sakoma, randu. Turbūt tik galite įsivaizduoti kas dėjosi mano galvoje perskaičius, kad yra lietuvių autorė (autorė!), kurios kūryboje galima rasti gotikos.  Pirmoji pažintis su Skablauskaite buvo nuo „ Žiežulių “. Pradėjau skaityti vasarą lauke, basomis kojomis braukiau žolę ir romanas prasidėjo nuo kaimo. Netrukus veiksmas persikėlė į miestą, man artimiausią erdvę, kurioje užaugau ir gyvenu. Tačiau Skablauskaitės miestas pilkas, purvinas kuriame neišsitenka destruktyvi ryški moteris. Jaučiau laumišką, pasiutusį ir fatališką moteriškumą. Tą gaivališką jėgą ir meilę vedančią pražūtin. Šiose, rinkinio pavadinimu Fatum, novelėse tik šiek tiek pabarstyta viso to. Knyga tarsi surinkta iš trupinių. Ne vienas kūrinukas (labai nenoromis aš čia tą deminutyvą įterpiu, nes tokį menkumo prieskonį turi, bet noriu parodyti, kad trūksta gabalėlio iki kūrinys) buvo lyg apmatas: k...

Tas atvejis kai n metų noriu perskaityti, bet vis nenutaikau progos. Vis tikėjausi rasti ir nusipirkti egzempliorių sau, nes nuojauta kuždėjo — patiks ir perskaičiusi būtinai norėsiu statyti į savo siaubo literatūros lentyną. Nenoriu, net girdėti, kad „Koralaina“ vaikų literatūros kūrinys ir ta siaubo lentyna nebent vaikų kambaryje stovi. Gera istorija nesvarbu kam skirta, svarbiausia koks jausmas skaitant. Tada koks jausmas pabaigus paskutinį puslapį. Greičiausiai jau supratote, kad nepasakysiu kažko blogo. Knygą parsinešiau iš bibliotekos. Vėlavau grąžinti, nes būtinai supuolė nenumatytų darbų, o aš nenusiteikusi nusileisti ir skaityti greitai bele suskaityti. Tik jau ne lietuvių kalba baisias istorijas, kurių ir taip žiauriai per mažai randu knygynuose. Pirmiausiai apsidžiaugiau tikrai kaip vaikas, radusi knygoje iliustracijas. Siužetas paprastas, bet tame paprastume ir slypi visas gerumas. Nauji namai, senas butas ir maža, per dienas nuobodžiaujanti, mergaitė vardu Koralaina. Jos...

  Pirmas įspūdis buvo labai geras. Sudomino mintis apie suklastotą garsų klasikos kūrinį ir tai buvo Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ kuriame pakeistos esminės detalės. Pakaitinė gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Ela pradeda aiškintis kodėl tokia knyga yra bibliotekoje ir kaip tiek metų išbuvo niekieno nepastebėta.  Noriu paminėti, kad pačioje pradžioje buvo sunku skaityti, nes rašymo stilius priminė pasakos. Prėskos pasakos. Situacija pasikeitė, kai pripratau prie trumpų skyrelių ir teksto parašyto didelėmis raidėmis. Paprasti ir kartu magiški dialogai, keisti reiškiniai ir bandymai juos suprasti leidžia pasinerti į rašytojų draugijos ratelį, kur juos sieja bendros paslaptys ir intriguojantis jų Žaidimas. Manau, dar galiu paminėti, kad ta mokytoja Ela tampa paskutiniąja nare, nes čia ir buvo ta vieta kai mano susidomėjimas šia knyga grįžo.  Mitai, tautosaka, magija persipina kasdieniame gyvenime, įprasti dalykai tarsi prasiplečia logiško suvokimo ribose ir č...

Stephen King „Svetimas“ Negalima logiškai paaiškinti – belieka patikėti Prasideda viskas labai kraupiai. Nužudytas berniukas, bet taip žiauriai, kad mintyse piešiantis nusikaltimo vietos vaizdą kūnu šiurpas eina. Įtariamas pavyzdingas miestelio gyventojas Teris Meitlandas, dirbantis literatūros mokytoju ir treniruojantis vaikų beisbolo komandą. Detektyvas Ralfas Andersonas nė nesuabejoja įkalčiais ir vedinas pykčio bei paniekos suima Terį pačiame svarbių rungtynių įkarštyje. Po šio momento užverda baisi pekla. Griūva dviejų šeimų gyvenimas, išsiveržia tiek pykčio, beviltiškumo, noro keršyti. Greta turimų įkalčių surinktų nusikaltimo vietoje ir liudininkų parodymų prisideda kiti, taip pat neginčijami įkalčiai. Bėda tame, kad Teris turėjo būti dvejose vietose vienu metu. Logiškai nepaaiškinama, o kuo daugiau bandoma išsiaiškinti viskas tik sudėtingėja kol pėdsakas nutrūksta.  Tada atsiranda Holė Gibni. Akylesni gerbėjai, tikiu, kad irgi pastebi King'o romanuose veikėjų persikėlimus i...

Jolita Skablauskaitė „Žiežulės“ Žiežulių pasaulis Pagrindinė romano veikėja Glinda gimusi ir augusi kaime persikelia į Vilnių. Ryšys su gamta lieka šios fatališkos moters viduje. Tai kuo ji užsiima pragyvenimui nesusiję su jos prigimtimi. Santykiai tiesiog pražūtingi, laukinės seksualinės aistros gali taip apimti protą, kad kol poreikis nebus patenkintas moteris eis iš proto ir netvers savo kūne. Tėvo, pražudžiusio motiną, paieškos lyg tamsi kelionė, aprašyta siurrealistiškai, sodriomis spalvomis, su mistiškumu.  Jaučiama gamta. Tas gaivališkas, nesustabdomas judėjimas. Metų laikai kinta, sukasi ratu, pražydėję gėlės užleidžia vietą rudens vortinkliams, po žiemos snieguotų takelių nutirpęs sniegas atveria pernykštes šiukšles. Tęstinumas, kuris niekada nenutrūksta. Nepavaldus žmogui. Žmogus tik dalis ir nesvarbu koks griausmingas ar ryškus gyvenimas būtų. Žmogus tik dalis net jeigu jis ir žiežulė, jį taip pat pasiglemš mirtis. Taip kaip pražuvo Glindos brolio Eigilio mylimoji. ...

Stephen King „Tamsioji pusė“ Rašytojas ir jo tamsioji pusė Kiekvienąkart drąsiai leidžiuosi į S. Kingo kuriamą pasaulį. Po pirmosios pažinties skaitant „Kerę“ iš dičkių skyriaus, nes buvau visai dar vaikas ir bibliotekoje knygą gavau tik pasižadėjusi, kad tikrai nebijosiu, nei karto nebuvau nusivylusi autoriaus kūriniais. Paskutiniu metu vis stebiuosi, kaip tiek daug romanų ir novelių sukūręs Kingas sugeba išlaikyti savo stilių, sukurti tiek istorijų ir nenusivažiuoti . Nuo mažos apimties novelių iki, pavyzdžiui, „Tas“ , kuriam neskubant ir nepasimetant tarp veikėjų perskaityti reikia kone mėnesio.  Kaip renkuosi kurią skaityti iš tos violetinės serijos? Tiesiog imu dar neskaitytu numeriu pažymėtą ir permetu akimis anotaciją, pavyzdžiui, „Tamsiajai pusei“ išsirinkti užteko pamatyti kelis žodžius: „<…> apie asmenybės susidvejinimą. Rašytojas <…>“. Iškart susiejau su „Švytėjimu“ , kai nesėkmingas rašytojas išeina iš proto, be to ten buvo psichologinio siaubo, tai kas m...

Yangsze Choo „Dvasių nuotaka“ Meilės istorija apipinta tradicijomis ir mistiškomis paslaptimis Dar nė nepradėjusi skaityti nujaučiau, kad gali būti panašu į „Miniatiūristą“. Tikėjausi tamsios pasakos, kur jauna mergina ruošiasi žengti svarbų gyvenimo žingsnį į moterystę ir laikmetis nusako, kad daug kas bus nuspręsta už ją. „Miniatiūriste“ svečiavomės XVII a. Amsterdame, o „Dvasių nuotaka“ nukelia į XIX a. Malają.  Li Lan rami vaikystė keičiasi kai tėvas vieną dieną užsimena apie turtingos Limų šeimos pasiūlymą tekėti ir tapti dvasių nuotaka. Mergina negali patikėti tokiu siaubu ir tikisi, kad tėvas per daug apsvaigęs nuo opijaus ir toks pasiūlymas net nebus svarstomas, bet sunki šeimos finasinė padėtis, skolos ir per vėlai pradėtos sužadėtuvių paieškos siaurina galimybę rinktis. Tada prasideda košmarai, kai Li Lan sapnuose sapnuose pasirodo Lim Tian Čingo dvasia bei stengiasi sužavėti turtais ir patogiu gyvenimu dvare. Li Lan sveikata pradeda blogti, baimė kam nors pasakoti savo n...

Howard Phillips Lovecraft „Tykantis tamsoje“ Fantastinis baimių pasaulis „Jo mėlynos akys buvo išsprogusios, stiklinės ir nieko nebematė, o pašėlęs grojimas buvo tapęs akla, mechaniška, nesuvokiama orgija, kurios negalėtų apibūdinti joks rašiklis.“ (26 p.)  Paprastai skaitau siaubo novelių, apsakymų rinkinius, kurie nėra vieno autoriaus, dažniausiai tai būna skirtingų autorių, kuriuos sieja bendra tema, rinkiniai. Tad, H. P. Lovecraft man jau buvo žinomas siaubo fantastikos autorius. Kelias noveles pradėjusi skaityti kaip man nežinomas, greit atmintyje atkapsčiau prisiminimus, kad jau žinau kas manęs laukia. H. P. Lovecraft kaip rašytojas nebuvo pripažintas, o jo kūriniai pradėti leisti tik po mirties. Apdovanojimas skirtas taip pat jau Lovecraftui pasitraukus iš mūsų pasaulio.  Juoda, nesuvokiama fantastika. Bandomi aprašyti tie siaubai, kurių žmogaus protas negali suvokti. Painiai ir nelogiškai skamba mano toks pastebėjimas, bet būtent taip ir atrodo pasinėrus į noveles. Įv...

Neil Gaiman „Niekurniekada“ Tamsybių pasaulio magija  Neil Gaiman populiarus šiuolaikinės fantastikos autorius. Nors dauguma kūrinių skirti jaunesniajai auditorijai, suaugę taip pat smagiai ir įdomiai praleidžia laiką skaitydami neįtikėtinas bei magiškas istorijas. Esu skaičiusi mane sužavėjusį romaną „Vandenynas kelio gale“. Magiškumas persipina su jautrumu, vaikiškas naivumas kontrastuoja su suaugusių susikaustymu, netgi piktumu ir negebėjimu džiaugtis. Vaiko pasaulis magiškas, o suaugusio paskendęs rūpesčiuose, niūrus, tamsus, kur žmogus tiesiog pamiršęs kasdienius, bet malonius dalykus ir jais nebemoka nuoširdžiai pasimėgauti. Tai, kad žmogus kažko nepastebi, nereiškia, kad šalia nevyksta kažkas magiško ir paslaptingo, o kartais net ir pavojingo.  „Niekurniekada“ prasideda pasakojimu apie įprastą, nuobodų geraširdžio Ričardo Meihju gyvenimą. Nespėjus įsijausti į monotonišką gyvenimo būdą, Ričardas vedinas savo geros širdies suskumba gelbėti sužeistą mergaitę, kuri apverčia...

„Tik meilė ir karas mums leidžia pabėgti iš būtinybės sukelto apmirimo, iš įprasto gyvenimo narvo į būvį, kuriame kiekviena diena yra didžiulis nuotykis, kiekviena akimirka krinta ryškiai ir aiškiai, kaip pro juodą žvilgančią uolą lėtai sklendžia snaigė arba kaip lapas suktuku sminga į minkštą miško paklotę.“ 252 p. Profesorius Čarlzas Votkinsas praradęs atmintį papuola į ligoninę ir savo sąmonės gniaužtus. Nelengva kelionė po žmogaus sąmonę, bet įdomi. Kitoks vėjas literatūroje. Žmogus guli ligoninės lovoje, bet pats jaučiasi esantis viduryje vandenyno ant plausto, pakeliui į paslaptingą salą, kurioje gyvena žiurkšuniai, žmogbeždžionės, pilna keistų dalykų, pasaulis lyg kaip mūsų įprastas, bet kiekviena detalė tuo pačiu ir kitokia. Pasakojimai turi graikų mitologijos bruožų: „Iliada“ ir „Odisėjas“. Pasakotojas tapatinasi su antikos personažais, jaučiasi, kad aprašomi įvykiai paremti graikų mitais. Saloje apleistame mieste atsikelia dviejų rūsių gyvūnai, iš pradžių v...

Pirmas įspūdis – narkomano klajonės. Kai žmogus apsvaigęs ir mato, net patiria psichodelinius vaizdinius.  Prisipažinsiu, pirmąją nuostatą turėjau itin stiprią neigiamą. Nuolat mane nuvilia tie teiginiai viršelyje, kad rasiu gerą siaubo knygą, be to kažkas pakomentavo, kad čia lempų lempa (😅) nieko negalėjau padaryti, bet kai paėmiau skaityti iškart prisiminiau ir galvojau gal net nepradėti, gal rimtai visai prastai bus. Bet kur aš siaubo fanatikas atsisakysiu bent pabandyti. Nesitikėjau, kad po pirmo skyriaus skaitysiu antrą, trečią, kol supratau, kad dabar jau viskas, teks toliau kapanotis tam keistam miške su ta keista trijule. Matot, du vaikinai ir mergina rado neegzistuojantį ežerą miške ir planavo smagiai pailsėti. Iš pradžių viską sugadino skustagalviai su landroveriu, merginomis, alumi ir pitbuliu. Nieko naujo, stereotipai gryni. Tada linksmybes temdyti pradeda paranormalūs reiškiniai? Ateiviai? Mokslinė fantastika? Nežinau nežinau, bet negalėjau sustoti, pradėj...

Detektyvas su fantastikos elementais Susumuosiu taip, viskas prasidėjo nuo Breidžio ir Daikto Nr. 1. Kas tas Breidis? Psichopatas - savižudybių genijus. O Daiktas Nr. 1? Matote, Breidis turėjo gyvenimo planą, jam teko pašalinti neįgalų broliuką ir išrasti kokį novatorišką prietaisą atnešianti sėkmę ir sukursiantį jam su mama patogų, viskuo aprūpintą gyvenimą. Tiesa, jo išradimai nespėdavo su rinka ir sėkmė aplankydavo kitus. Nelaimei, tie išradimai buvo pakeisti ir pritaikyti kitur. „Budėjimas baigtas “  yra trečioji detektyvo Bilo Hodžeso trilogijos dalis. Pirmoji knyga „Ponas Mersedesas “  supažindina su žudiku pramintu Ponu Mersedesu, antrojoje dalyje „Radybos “  tyrimo objektas visai kitas, psichopatas merdėja. Trečiojoje dalyje prasideda linksmoji dalis, žmogus-daržovė pradeda vėl žudyti. Paskutinėje dalyje jaučiama daugiau fantastikos, būdingos S. Kingo kūrybai. Hodžesas, į pensiją išėjęs policijos detektyvas, negalėdamas mėgautis užtarnautu poilsiu, s...

Magiškas prisiminimų laikas Kas yra pasaulis? Kaip jis buvo sukurtas? Kodėl žmonės skanius žirnius sugadina sudėdami juos į konservų skardines? Vaikui kyla klausimai, jis ieško atsakymų, kovoja su neteisybe , bet visada savo pasaulėlyje tarp blogų dalykų sugeba pasimėgauti skaniu gabalu pyrago. Magiškas vaiko pasaulis ir sudėtingi bei vaikui sunkiai suvokiami dalykai sukuria kitą pasaulį, ten kur kūdra tampa okeanu, auklė tėra supelijusių skudurų krūva, o kaimynės gatvės pabaigoje net ne žmogiškos būtybės. Liūdesį, kad į gimtadienį neatėjo nei vienas draugas, o sesutė visada laiminga, nuo kurios visos bėdos atšoka, berniukas palieka už nugaros ir pasineria į stebuklingus pasaulius knygose. Ten jis keliauja, kovoja, mokosi ir džiaugiasi gyvenimu. Istorija, kupina niūrumo, vaikiško naivumo ir skaudžių dalykų, vaiko akims nesuvokiamų, bet paliekančių žaizdelę širdyje. Skaitant liko kartėlis dėl tėvo elgesio. Vaiko akimis suaugusiųjų veiksmai atrodo kitaip, kartais mažieji ne viską s...

Įdomi ir neįprasta knygos idėja. Itin trumpi skyriai, gražiai sustyguotos atskirų veikėjų pasakojamos istorijos, įterpti straipsniai. Tik spėk versti puslapius. Pagrindinis veikėjas dėl savo išvaizdos vadinamas Angelu. Vieną vakarą girtas eidamas namo pamato paauglius kažką mušančius. Pasirodo, jie spardo trolio jauniklį. Taip, siužete mitinės būtybės įsilieja į gyvenimą. Tai retas gyvūnas, neištirtas dėl savo gebėjimo slapstytis, išgyventi nepastebėtam. Sudėtingas asmeninis gyvenimas ir namuose atsiradęs trolis sukelia dar daugiau sumaišties ir ne tik kasdienybėje, bet ir žmogaus viduje. Ką trolis jam reiškia, kodėl negali jo atiduoti, paleisti į laisvę? Galbūt trolis tai simbolis žmogaus vidinio konflikto kas yra visuomenėje priimta, normalu, o kas jau peržengia žmogiškumo ribas? Ir šis bute apgyvendintas trolis viską iškelia viršun? Girdėjau palyginimą su F. Kafkos „Metamorfoze”, arba aš neišgvildenau tiek, arba knyga ne tokia stipri. Vaga, 2011.  Johanna Sinisalo ...