Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Detektyvai

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Romy Hausmann „Numylėtinė“ | Savininkiškos meilės pinklės

Vaizdas
  Kelis mėnesius neskaičiau detektyvinių romanų, buvau pasinėrusi į klasikos kūrinius. Po šio laiko, pradėjau nemažai teigiamų atsiliepimų sulaukusią Romy Hausmann „Numylėtinę“. Net negaliu apsakyti kokį skirtumą jaučiau tarp tokių kardinaliai skirtingų žanrų, kaip man buvo sunku pirmąjį skaitymo vakarą sustoti. Nei vienas skyrius neatrodė tinkamas, nes siužetas tiek klausimų ir įtarimų pabėrė, jog atrodė sustojusi pamesiu tą taip mane pagavusią įtampą, o taip norėjosi sužinoti vis daugiau ir daugiau ir nepaleisti tos tamsios ir net slogios atmosferos.  Pradžia pasirodė jau girdėta ir matyta kituose tokio žanro knygose, kai skaitytojas tampa stebėtoju, kažkokios neaiškios, bet labai baisios situacijos. Išsigandusi, pasimetusi ir kažkur bėganti moteris. Ligoninės palata ir mergaitė, moters dukra. Knyga taip klausimais prasideda ir iškart siužetas beria vis naujų. Ar tai ta pati prieš tryliką metų dingusi studentė? Skaitytojas susitinka su vilties nepraradusiais tėvais, papuolus...

Alex North „Šnabždėtojas“ | Ar tikrai vaikas tiesiog pernelyg jautrus?

Vaizdas
  Ar tikrai vaikas tiesiog pernelyg jautrus? Viršelyje „Šnabždėtojas“ pristatomas kaip mistinis trileris. Įprastai stengiuosi nekreipti dėmesio į papildomą informaciją viršeliuose, nes yra tekę nusivilti. Laimė, šįkart knygos viduje skaitytojo tikrai mistinis trileris laukia. Jautresnius privers ir šiurpą ant odos pajausti.  Tik pradėjusi skaityti jau džiaugiausi, kad pačiu laiku skaitau, nes rudens atmosfera atitiko šio trilerio. Rudeniškas tamsumas ir ilgi bei tamsūs vakarai, atrodo, kad tiesiogiai atspindi kūrinio kuriamą nuotaiką.  Drįsčiau „Šnabždėtoją“ palyginti su S. King’o romanais, nes Alex North rašymo stilius panašus. Niūri atmosfera, o kol rutuliojasi visas veiksmas neįmanoma atsipūsti, nes visą laiką neblėsta toks neramumas lyg tuoj kažkas baisaus ar bent jau nepaaiškinamo atsitiks. Kai kurias vietas skaitant, nesumeluosiu, labai nejauku buvo. Tiek dėl pačių įvykių, tiek dėl gebėjimo perteikti viską sustiprinant ir sutirštinant nejaukumą.  Nusikaltimai ...

Pasi Ilmari Jääskeläinen „Sniegė ir jos devynetas“ | Mistiškos paslaptys rašytojų draugijoje

Vaizdas
  Pirmas įspūdis buvo labai geras. Sudomino mintis apie suklastotą garsų klasikos kūrinį ir tai buvo Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ kuriame pakeistos esminės detalės. Pakaitinė gimtosios kalbos ir literatūros mokytoja Ela pradeda aiškintis kodėl tokia knyga yra bibliotekoje ir kaip tiek metų išbuvo niekieno nepastebėta.  Noriu paminėti, kad pačioje pradžioje buvo sunku skaityti, nes rašymo stilius priminė pasakos. Prėskos pasakos. Situacija pasikeitė, kai pripratau prie trumpų skyrelių ir teksto parašyto didelėmis raidėmis. Paprasti ir kartu magiški dialogai, keisti reiškiniai ir bandymai juos suprasti leidžia pasinerti į rašytojų draugijos ratelį, kur juos sieja bendros paslaptys ir intriguojantis jų Žaidimas. Manau, dar galiu paminėti, kad ta mokytoja Ela tampa paskutiniąja nare, nes čia ir buvo ta vieta kai mano susidomėjimas šia knyga grįžo.  Mitai, tautosaka, magija persipina kasdieniame gyvenime, įprasti dalykai tarsi prasiplečia logiško suvokimo ribose ir č...

Søren Sveistrup „Rudens skerdikas“ | Kai skaitant apima šiurpas dėl veiksmą gaubiančio tamsiojo metų laiko ir dėl žmogaus žiaurumo

Vaizdas
Kai skaitant apima šiurpas dėl veiksmą gaubiančio tamsiojo metų laiko ir dėl žmogaus žiaurumo Gerą įspūdį susidariau pačiame pirmame puslapyje. Toks tipiškas, tamsus, niūrus ruduo ir kažkur skubantis, kažko nerimaujantis policininkas. Visa atmosfera tik ir signalizuoja – bus bėda. Arba jau kažkas atsitiko, o apie tai sužinosime tik kitame puslapyje ir tada iškart gali visas kūnas pašiurpti. Taigi, nedaug man tereikia, kad įsijausčiau į detektyvo atmosferą ir tik pradėjus skaityti vaizduotė jau šėlsta bei laukia kažko baisaus.  Ne veltui, nes susiduriame su serijiniu žudiku, kurio pirmoji (ar tikrai? Skaitant visada man kyla tokia mintis) auka – žiauriai nužudyta moteris. Žudiko vizitinė kortelė, tai kaštonų žmogeliukas, paliktas nusikaltimo vietoje. Tokia nekalta figūrėlė, iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų, tampa kabliuku byloje, nes ant jo randamas prieš metus dingusios mergaitės Kristinės pirštų antspaudas. Tyrimas sudėtingėja, nes mergaitės mama, socialinių reikalų ministrė Ros...

Charlotte Link „Apgautoji“ | Tamsu, niūru ir įtempta

Vaizdas
Charlotte Link „Apgautoji“ Tamsu, niūru ir įtempta Pradėsiu nuo viršelio, kuris yra tobulas rudens pavyzdys. Vien žiūrint jaučiasi vienatvė, niūrumas, šaltis ir drėgmė. Visa ta tamsa, kuri skverbiasi pro kiekvieną mikroskopinį plyšelį. Gal toje trobelėje jauku ir šilta, tik miškas permirkęs rudens vėsa ir paskendęs prieblandoje? Ne. Čia detektyvinis romanas, ten ir turėtų būti niūru. Kaip negali kilti asociacijų su turiniu, kai žinai, jog puslapiuose suguldyta istorija yra detektyvinė, o siužetas ves kažkokio nusikaltimo tyrimo keliu. Sulaukiau lietingos ir apsiniaukusios dienos, nufotografavau knygą panašiame fone: lyja, debesuota, medžiai pradėję gelsti bei permirkę iki tamsumo ir pradėjau skaityti. Viską romantizuoju, net detektyvus ir tamsumas. Noriu, kad knyga duotų ne tik pradžią, pasakojimą ir atomazgą, noriu pajusti kūrinio aurą, noriu įsijausti į personažų gyvenimą, suprasti veiksmų priežastis. Mėgstu ir namuose susikurti jaukią aplinką, kad galėčiau stiprinti įspūdžius, todė...

Tess Gerritsen „Chirurgas“ | Preciziškas žudikas tykantis moterų naktyje

Vaizdas
Tess Gerritsen „Chirurgas“  Preciziškas žudikas tykantis moterų naktyje Nors iki šiol nebuvau skaičiusi pirmosios Ricoli ir Ailz serijos knygos „Chirurgo“, bet žinau Ricoli personažą ir Tess Gerritsen rašymo stilių, nes pažintį pradėjau su „Ledinis šaltis“ . Autorė kuria tikrovišką nusikaltimo pasaulį, ryškius personažus ir įpina savo kaip medikės žinias. Rašymo stilius kausto dėmesį ir neleidžia užliūliuoti nuoboduliui, nes terminologija ir dalykiška kalba sumaišyta su menine: „<...> mintys iškart nušvilpė ketvirtuoju greičiu, apdorodamos vaizdinių ir garsų kaleidoskopą.“ (62 p.). Akivaizdu, kad šiame trileryje tema bus ne apie chirurgą gelbėjantį gyvybes, o žudiką, dėl savo žiaurumo ir mokslo žinių taip pramintu. Šio gudraus ir viską apgalvojančio maniako dėmesio centre vienišos moterys. Nusikaltimai žiaurūs, aukoms skausmingi ir žeminantys, o policijos tyrėjams keliantys pyktį ir pasišlykštėjimą. Greta tyrimo vyksta ir asmeninės dramos: meilė, šeima, problemos darbe. ...

Harlan Coben „Nepažįstamasis“ | Paslaptys ir jų kaina

Vaizdas
Harlan Coben „Nepažįstamasis“ Paslaptys ir jų kaina Atsiverčiau paskaityti pradžią, nes smalsu kaip rašymo stilius, kaip siužetas. Taip ir įsibėgėjau link vidurio. Intriga ir nuolatinė įtampa nuo pačios pradžios nepaleido.  Nepažįstamas žmogus tiesiog viešoje vietoje prieina ir trumpai bei greitai pasako kelis esminius sakinius. Tai apie ką net negalvojama, bet giliai pasąmonėje ta mintis gyvuoja ir štai kažkas ko net nepažįsti visiškai netikėtai, visiškai įsitikinęs drėbia faktą. Gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Aplinkui pasaulis nesustoja, viskas buvę kaip įprasta, bet viduje neapsakomas sumišimas, įprastas pasaulis jau kitoks. Tiesa tokia netikėta ir žeidžianti.  Jaučiasi vidinė žmogaus įtampa. Klausimai, bandymai pasielgti teisingai veda prie gilesnių apmąstymų apie savo gyvenimą. Ta įtampa visur, įšliaužia į gyvenimą ir plinta visoje šeimoje. Šeimos paslaptis veda link kitų miestelio gyventojų. Po truputį paslaptis it koks virusas gali prasiskverbti į bet kurio žmogaus g...

Mary Higgins Clark „Mėnesiena tau tinka“ | Gražus miestelis ir jo intriga

Vaizdas
Mary Higgins Clark „Mėnesiena tau tinka“ Gražus miestelis ir jo intriga Nebuvau skaičiusi Mary Higgins Clark kūrybos. Nei vieno romano, net nesidomėjau autore, bet atėjo laikas ir prisireikė pabandyti. Kaip mėgstu, rinkausi intuityviai ir pasičiupau „Mėnesiena tau tinka“. Nesigailiu nė kiek, toks lengvas detektyvinis romanas, linijinis tyrimas be jokių suktumų ir kraštutinumų. Pats tas kai norisi ko nors lengvo, bet mėgsti tamsesnę literatūrą.  Sėkminga mados fotografė Megė pobūvyje sutinka savo mylimą, bet seniai matytą pamotę Nualą. Ši pakviečia podukrą kelias savaites paviešėti savo Viktorijos laikų name. Megė džiaugiasi būsima viešnage, pasineria į malonius vaikystės prisiminimus, bet visą džiaugsmą nutraukia kai atvykusi į svečius randa nužudytą Nualą. Po netikėtos netekties sukrėtimo Megė pradeda pastebėti keistus sutapimus. Pamotės draugės miršta panašiu metu ir visos jos susijusios su prabangiuoju Latamo dvaru.  Taip po truputį įsibėgėja tyrimas. Nėra čia suktų siužeto...

Samuel Bjork „Berniukas sniege“ | Tamsūs žudiko žaidimai ir tyrėjų vedžiojimas už nosies

Vaizdas
Samuel Bjork „Berniukas sniege“ Tamsūs žudiko žaidimai ir tyrėjų vedžiojimas už nosies  Detektyvinis romanas „Berniukas sniege“ yra trečioji dalis apie detektyvus Munką ir Mią. Dažnas klausimas dėl detektyvų serijų: ar galima skaityti ne iš eilės? Šiuo atveju tikrai galima. Neatsiranda veikėjai lyg iš niekur, apie visus primenama, sudaromas bendras vaizdas, pateikiama svarbiausia informacija, tad skaitant ne pirmą dalį neliks kažkokių neaiškumų. „Aš keliauju viena“ ir „Pelėda medžioja naktį“ galiu trumpai pasakyti – labai patiko. Tamsūs detektyvai, kupini sunkiai nuspėjamų siužeto vingių, įdomūs veikėjai, išradingi jų darbo metodai ieškant suktų ir paslaptingų žudikų neleidžia atsitraukti, prikausto dėmesį, nes norisi žinoti kas bus toliau. Tad su didžiausiu malonumu skaičiau ir trečią dalį.  Mia tik pradėjo dėliotis savo gyvenimą, išsivadavo iš suicidinių minčių ir štai nauja paslaptinga žmogžudystė, nauja sudėtinga byla ir kolega Munkas sujaukia jos atostogų planus...

Samuel Bjork „Pelėda medžioja naktį“ | Tamsus ir niūrus nusikaltimo tyrimo kelias

Vaizdas
Samuel Bjork „Pelėda medžioja naktį“ Tamsus ir niūrus nusikaltimo tyrimo kelias Tai antroji serijos apie detektyvus Holgerį Munką ir Mia Kruger dalis. Pirmoji „Aš keliauju viena“ paliko itin gerą įspūdį, nors ir iš pradžių buvau nusiteikusi kiek skeptiškai dėl palyginimų su skandinaviškų detektyvų meistru Jo Nesbo, juk dažniausiai tie palyginai suteikia daug vilčių, o kūriniai nebūna tokie stiprūs, laimė, čia ne tas atvejis. Samuel Bjork detektyviniuose romanuose skaitytoją pasitinka ne tik įprastas skandinavams tamsumas ir niūrumas, bet ir ryškūs bei dirbantys ne visai įprastais metodais veikėjai, kurių asmeninis gyvenimas tiesiog persipina su darbu policijoje, o žudiko paieškos veda įvairiausiais klystkeliais kupinais sunkumų, nerimo, nevilties kartais net baimės. Vien detektyvė Mia kokia įdomi asmenybė, pati sau praminiau ją ypatingąja dėl jos stipraus gebėjimo jausti, lyg šeštojo pojūčio, lyg stiprios pasąmoninės galios, kiek kitokia asmenybė negu įprasta detektyviniuose...

Susanne Mischke „Undinių medžioklė“ | Detektyvas paaugliams

Vaizdas
Susanne Mischke „Undinių medžioklė“ Detektyvas paaugliams Pradėjau skaityti detektyvinį romaną, bet įtarimas kilo pirmajame puslapyje. Kodėl autorė rašo lyg paaugliui? Kodėl pagrindiniai veikėjai vien jaunuoliai ir dar tokie lengvabūdiški? Labai panašu į Hortense Ullrich ir Louise Rennison knygas apie meilučius, stringus ir laižiakus*, skirtas paaugliams, tiksliau paauglėms. Taigi taigi, pasigriebiau detektyvą, kokio dar niekada neteko skaityti. Pavadinčiau jį paaugliams skirtu detektyviniu romanu. Užtat skaityti lengva, neįpareigoja, nieko sukrečiančio, baisaus ar sukto. Siužetas nuspėjamas, daug mokyklinių intrigų, veikėjams svarbiausia rasti pirmąją meilę ir draugai. Detektyvinė linija silpna, lyg tarp kitko tame paauglių gyvenime. Per vakarėlį prie ežero paskęsta mergina, geriausia mokyklos plaukikė. Žinoma, visiems kyla įtarimas, kaip čia dabar viskas taip atsitiko, kuris galėtų būti žudikas, kodėl būtent ši mergina tapo auka. Tyrėjai pasirodo epizodiškai, apie juos nieko n...

Chris Carter „Krucifiksas“ | Aukščiausio lygio žudiko žiaurumas ir tikslumas

Vaizdas
Chris Carter „Krucifiksas“ Aukščiausio lygio žudiko žiaurumas ir tikslumas  Knyga, kuri turbūt geriausiai žinoma dėl prasto vertimo. Tikrai, badė akis tekstas, bet pats romanas įtraukiantis, greitai ir lengvai skaitomas. Neįpareigojantis kūrinys, keliems vakarams arba, jeigu užkabins kaip mane, tai per vakarą ir susivalgo. Prasideda viskas nuo įtampos ir žiaurumo, pati pradžia net pasirodė lyg būtų siaubo filmo „Pjūklas“ ištrauka. Radus pirmąją auką tyrėjams kilo įtarimas, kad tai gali būti jau anksčiau siautėjęs serijinis žudikas, pramintas „Krucifiksu“. Baisiausia, kad jis jau sugautas ir jam įvykdyta mirties bausmė, tai kas gi čia darbuojasi ir taip žiauriai išniekina aukų kūnus? Kopijuotojas ar anksčiau nuteistasis vis tik buvo nekaltas? Detektyvas Hanteris vėl pradeda tirti nusikaltimą, kuris jau anksčiau skaudžiai palietė ir jo paties gyvenimą. Veiksmas vyksta labai greitai, pateikiamos tik pagrindinės detalės, nedaug asmeninių gyvenimų peripetijų, todėl siužetas pr...

Jaroslavas Melnikas „Adata“ | Informacinių technologijų grėsmė

Vaizdas
Jaroslavas Melnikas „Adata“ Informacinių technologijų grėsmė Pamačiau, kad pasirodė lietuviškas detektyvas, kiek aptarinėjimų susilaukė, pati nė negalvojau skaityti, nes jau apturėjau tokį nusivylimą lietuvišku siaubo romanu, buvau beveik įsitikinusi, kad gero nelauk su tokiu kūriniu. Vis tik kažkas viduj sukirbėjo, kad reikia pabandyti, juk čia vienas mėgstamiausių mano žanrų, net jeigu ir nepatiks bent žinosiu kodėl. Nustebau. Pyktelėjau, kad nurašiau nė neskaičiusi. Skepsį dėl šio romano gerumo pati pradžia ėmė ir ištaškė. Papuoliau į įtampą ir intrigą. Rašymo stilius tikrai turi skandinavams būdingo tamsumo ir atšiaurumo. Jeigu ne pažįstama vieta mūsų šalyje, nemanau, kad galėčiau pagalvoti jog čia lietuviškas detektyvas. Mane visada patraukia knygos, kuriose minimos man žinomos, lankytos ar matytos vietos. Koks ypatingas įspūdis susidaro skaitant ir aiškiai sau piešiantis vaizdą mintyse. Įtaigumo lygis iškart kitoks, ryškesnis ir detalesnis bendras vaizdas mintyse, aps...

Kati Hiekkapelto „Bejėgiai“

Vaizdas
Kodėl negalime priimti visko su dėkingumu, gyventi šia akimirka? Kodėl visada žvalgomės į ateitį, anapus kasdienybės? 120 p.  Policijos tyrėja Ana pradėjusi tyrimą dėl mirtinai suvažinėto senuko iškart atranda įtartinų detalių ir tyrimas veda link Suomijoje pradėjusios veikti emigrantų grupuotės.  Tyrimo metu susiduriame su nusikalstamomis grupuotėmis ir jų veikla. Jaunuoliais įsitraukusiais į nelegalią veiklą ir taip užvėrusiais sau duris į šviesią ateitį. Parodomas narkomanų gyvenimas iš vidaus, tiek daug kančios ir skausmo suguldyta romano puslapiuose.  Nors tai detektyvinis romanas, bet skaudžiai paliečiama pabėgėlių tema. Dėl kokių priežasčių žmonės palieka namus, bėga iš tėvynės į svetimus kraštus, kur nemoka kalbos, dažniausiai neturi nei vieno pažįstamo ir kokius išgyvenimus patiria. Net ir įsitvirtinę naujoje vietoje, turėdami darbus, draugų, viduje jaučia tuštumą ir tėvynės bei šeimos ilgesį.  Apskritai, pastebėjau, kad ska...

Donato Carrisi „Mergina rūke”

Vaizdas
Tik pradėjau skaityti ir kiek įtarinėjimų man kilo. Tai vienas, tai kitas personažas atrodo įtartinas dėl savo elgesio. Kodėl prireikė psichiatro? Kodėl garsusis tyrėjas atsiduria keistoje situacijoje? Kas ten anksčiau įvyko ir kodėl tai vis nutylima? Tokiais spėliojimais ir mintimis pradėjau „Mergina rūke”. Pasakojimo erdvė šokinėja, nėra laiko atsipalaiduoti, reikia palaikyti sutelktą dėmesį. Baisu praleisti kokią svarbią detalę, kuri sujauktų įvykių seką. Tyrimas pasakojamas tokiais momentais, kuriuose daug pastebėjimų po truputį lipdančių bendrą vaizdą. Visada stengiuosi beveik nepasakoti siužeto, knygos viduje verdančio veiksmo, nes juk ir skaitom detektyvus bei trilerius, kad pasimėgautume būtent tais aspektais, tuo įtarinėjimu, laukimu kokio nors staigaus siužeto vingio, o netyčia pasakant per daug tas įdomumas gali išgaruoti. Papasakosiu kaip viskas prasideda: šaltas, rūke paskendęs vakaras Alpėse, praėję du mėnesiai po mergaitės dingimo. Kaip į vandenį dingusi mergina...

Helovyno skaitiniai

Vaizdas
Nei aš prijaučiu šiai šventei nei švenčiu. Tiesiog nuo vaikystės žavėjausi tuo Amerikietišku šventimu. Kostiumai, persirengėliai, dekoracijos, išskaptuoti moliūgai, saldainių prašymas. Be to siaubo literatūra mano mėgstamiausia, visada ieškau naujienų ir mėgaujuosi senais kūriniais. Tradiciškai pateikiu rekomendacijas, ką perskaičiau per metus po paskutinio Helovyno. Idealiai tinka tokie kūriniai rudeniui, kai norisi šiurpuliukų. Pirmoje nuotraukoje mano mėgstamiausias autorius - S. King ir keli Bookdepository laimikiai. Mano šių metų favoritai  Stephen King „Tas“  Šiais metais pasirodė naujas leidimas, abi dalys vienoje knygoje. 900+ puslapių, kurių nei vienas neprailgsta. Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių”  David Seltzer „Lemties ženklas”  Robert Bloch „Psichopatas”  Bret Easton Ellis „Amerikos psichopatas“  Dažnai pastebiu, kad skaitytojai arba maišo šias abi knygas arba galvoja, kad tai viena ir ta pati, bet tai...

Mėnesio apibendrinimas | Rugsėjis

Vaizdas
Mano pirmoji per mėnesį perskaitytų knygų peržiūra. Vis neprisiruošiau susidėlioti, nors įdomu tokia asmeninė skaitymo statistika. Paprastai ką daro visi aš būnu kaip balta varna ir buvau iki dabar. Dažniausiai nespėju, nepastebiu besibaigiančio mėnesio ir niekad negaliu visų knygų sudėti į vieną kalną, nes didžioji dalis būna iš bibliotekų. Jei pirkčiau kiekvieną knygą kurios noriu – bankrotas ir šiaip per daug myliu bibliotekas, tad negaliu ten kartas nuo karto neapsilankyti.  Vidutiniškai perskaitau po vieną knygą per savaitę. Kartais mažiau, jeigu yra reikalų, kartais daugiau, kai turiu laiko arba geriau lieku nemiegojusi, bet paskaičiusi.  Niekada neskubu, atidžiai renkuosi ką skaitysiu, tad dažnai lieku patenkinta pasirinkimu. Be to esu lėta skaitytoja, mėgstu ir pasvajoti, ir patikusias citatas užsirašyti, ir dar karštos kavos puodelį pasistatyti šalia.  Mano sąrašiukas (kartu su nuorodomis į apžvalgas):  Charles Bukowski „Skaitalas“...

Knygų rekomendacijos rudens vakarams | Nusikaltimai ir šiurpuliukai

Vaizdas
Kai šiltas vasaros dienas ir trumpas naktis pakeičia ilgi ir tamsūs vakarai, už lango ūžia vėjas, taip malonu pasidaro užsidaryti namuose, kur susikuriame jaukią atmosferą. Karšto gėrimo puodelis, žvakės liepsnelė, minkštas pledas ir knyga ant kelių. Su knygomis kiek kitaip. Norisi šiurpuliukų. Jei sutinkate, atrinkau detektyvus ir trilerius rudeniškiems vakarams, kurie pačiai paliko pagaugais nuėjusią nugarą. Pirmiausia, noriu išskirti skandinavų literatūrą. Tikri perliukai tokios tamsios, niūrios, stingsančios atmosferos. Ar tai detektyvai, ar trileriai visi jie skaitant įtraukia į nepaaiškinamą šaltį. Mano mylimiausias – Jo Nesbø. Rekomenduoju viską jo kūrybos. Kone idealiausia būna skandinavų kūryba ieškant stingdančių istorijų tamsiems vakarams  Vienas iš naujesnių, kur sutiksite išskirtinių gebėjimų turinčią tyrėją: Samuel Bjork „Aš keliauju viena" . Tai pirmoji serijos dalis, antroji jau irgi pasirodžiusi: „Pelėda medžioja naktį“.  Jorn Lier Horst „Uždaryta...

Alexander Soderberg „Draugas iš Andalūzijos”

Vaizdas
Detektyvinis romanas kuriame įpinta mafijos veikla? Duokit, man jau įdomu. Slaugė Sofija, vieniša mama gyvenanti gražiame name, ligoninėje susipažįsta su knygų leidėju Hektoru. Iš pirmo žvilgsnio kuriasi gražūs, romantiški santykiai, kuriuos netrukus užtemdo paaiškėjęs tikrasis Hektoro darbas. Pasirodo jis stambus mafijos pasaulio veikėjas. Sofijai tenka psichologiškai sunkus sprendimas, juk kaip žmogus Hektoras kone idealus, bet jo darbas su tuo kertasi. Kas yra gerai, o kada jau ta riba peržengta? Negana to, prisideda ir kova tarp mafijos personų, o Sofija į ją įtraukiama. Viskas skamba įdomiai, bet beskaitant užsidegimas blėso. Buvo pernelyg ištęstų vietų. Vienas silpnesnių skandinavų detektyvinių romanų. Siužetas pasuktas, veikėjų portretai su aštresnėmis savybėmis, bet vis tik pritrūko kabliuko. Alma littera, 2013.  Alexander Soderberg „Draugas iš Andalūzijos”. 

Rachel Abbott „Saldžių sapnų”

Vaizdas
Neeilinė istorija šeimoje. Dingsta žmona su vaikais, vyras pasimetęs, bet kartu tyrėjams kyla abejonių dėl keisto jo elgesio. Tiek pripinta melų, nelaimingų santykių, skaudžių praradimų. Kas ką apgaudinėja neaišku, nes visi turi savus motyvus ir auka rodosi tai vienas, tai jau kitas veikėjas. Iš lėto siužeto veiksmas pamažu įsisiūbuoja, tik spėk gaudytis koks kurio vaidmuo šioje painioje istorijoje ir ką reiškia tie slapti veiksmai. „Saldžių sapnų“ eilinį kartą yra viena iš serijos dalių, o aš skaitau nuo vidurio. Paprastai stengiuosi iš eilės skaityti, bet kartais pamatau knygą ir pasikliaudama nuojauta, kad noriu būtent šios knygos imu ir skaitau. Kažin ar pasikeis kas nors jau su manim šiuo klausimu. Girdėjau piktų replikų, kad blogai darau, bet man labiausiai patinka nusikaltimai, tyrimo procesas, o veikėjai ir jų santykiai bei asmeninių gyvenimų peripetijos lieka antrame plane ir kad aš ten nežinau kada kas su kuo permiegojo, išsiskyrė, prasigėrė ir pan., netrukdo pasikapan...