Pranešimai

Rodomi įrašai su etikete „Baltos lankos

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Søren Sveistrup „Rudens skerdikas“ | Kai skaitant apima šiurpas dėl veiksmą gaubiančio tamsiojo metų laiko ir dėl žmogaus žiaurumo

Vaizdas
Kai skaitant apima šiurpas dėl veiksmą gaubiančio tamsiojo metų laiko ir dėl žmogaus žiaurumo Gerą įspūdį susidariau pačiame pirmame puslapyje. Toks tipiškas, tamsus, niūrus ruduo ir kažkur skubantis, kažko nerimaujantis policininkas. Visa atmosfera tik ir signalizuoja – bus bėda. Arba jau kažkas atsitiko, o apie tai sužinosime tik kitame puslapyje ir tada iškart gali visas kūnas pašiurpti. Taigi, nedaug man tereikia, kad įsijausčiau į detektyvo atmosferą ir tik pradėjus skaityti vaizduotė jau šėlsta bei laukia kažko baisaus.  Ne veltui, nes susiduriame su serijiniu žudiku, kurio pirmoji (ar tikrai? Skaitant visada man kyla tokia mintis) auka – žiauriai nužudyta moteris. Žudiko vizitinė kortelė, tai kaštonų žmogeliukas, paliktas nusikaltimo vietoje. Tokia nekalta figūrėlė, iš dviejų kaštonų ir kelių degtukų, tampa kabliuku byloje, nes ant jo randamas prieš metus dingusios mergaitės Kristinės pirštų antspaudas. Tyrimas sudėtingėja, nes mergaitės mama, socialinių reikalų ministrė Ros...

Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“ | Kelionė po egzotiškąją Indiją knygos puslapiais

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Viena Indijoje“ Kelionė po egzotiškąją Indiją knygos puslapiais Vasarą neišeinant iš namų irgi galima pakeliauti, patyrinėti tolimus kraštus. Išsirinkau mėgstamos lietuvių autorės Vaivos Rykštaitės knygą apie kelionę „Viena Indijoje“. Viena, jauna, moteris, su kuprine ant pečių ieško prasmės egzotiškame krašte. Kelionėje skleidžiasi Indijos spalvos. Ryškus kontrastas tarp dviejų Indijos pusių: lūšnynai, benamiai, vietinių kasdienybė, sunkus darbas ir antroji, turistinė pusė, kur rikiuojasi prabangūs viešbučiai, turtingi turistai ir jų ekskursijos. Ant kiekvieno kampo galima rasti jogos, meditacijos studijas. Siūlomi keisčiausi gydymo metodai, ajurveda. Aštrus maistas, saldi arbata čiajus, negirdėti patiekalai tiesiog pakelėje. Kelionėje iš vieno miesto į kitą keičiasi kultūros ypatumai, vaizdai, sutikti pakeleiviai, vieni iš jų praplaukia, kiti pasilieka ilgiau pokalbiams ar bendriems potyriams.  Patinka man autorės humoras, įžvalgos, pamąstymai. Radusi jaukų kampe...

John Berger „Mes susitinkame čia“ | Subtilūs dialogai apie gyvenimą

Vaizdas
John Berger „Mes susitinkame čia“ Subtilūs dialogai apie gyvenimą Knygos viršelis lyg įvadas į knygos turinį. Šviesios, pastelinės spalvos kaip tie lengvi ir jautrūs pokalbiai, miesto fragmentas nurodo pokalbių vietą, pagal stogus galima numanyti, kad tai senamiestis ir lengvai sukurti mintyse vietą kurioje vaikštinėja pašnekovai. Gražus ir subtilus kūrinys, atskleidžiantis paprasto pokalbio svarbą ir tai kiek prasmės gyvenimui suteikia brangūs žmonės.  Svarbu ne siužetas ar konkretūs įvykiai, o netikėti susitikimai su artimaisiais ir jautrūs jų pokalbiai. Veiksmo beveik nėra, tiksliau tai lėta vaga tekantis per skirtingus miestus, vis kitoje šalyje pokalbis. Gatvėse sutinkami jau mirę brangūs žmonės. Pokalbiai kartais atrodo suprantami tik šnekantiems, intymūs, kuriuose plaukia malonūs prisiminimai, iškeliantys paprastas detales vedančias prie gilesnių temų. Ši knyga tai lyg kelionė prisiminimais, skirtinguose miestuose, skirtinguose erdvėse ir laikuose, su vis kitu mirusiuoju, ku...

Kazuo Ishiguro „Dienos likučiai“ | Lėta ir užburianti senos profesijos atstovo gyvenimo istorija

Vaizdas
Kazuo Ishiguro „Dienos likučiai“ Lėta ir užburianti senos profesijos atstovo gyvenimo istorija Pažintį su autoriumi pradėjau nuo romano „Dienos likučiai“. Tai vyresniojo liokajaus Stivenso, atsidavusio profesijai ir darbui paskyrusio visą savo gyvenimą, istorija. Vyksmas apima romano erdvę ir pats veiksmas gali būti nupasakotas vos keliais sakiniais. Svarbiausia prisiminimai, akimirkos ir pokalbiai - visa, kas vyksta žmogaus viduje. Istorijos atskleidžia ne tik Stivenso atsidavimą tarnystei šeimininkui ir dvarui, bet greta prabėga ir svarbiausi istoriniai įvykiai. Visa tai atskleidžia kaip žmogus reaguoja ir elgiasi remdamasis savo įsitikinimais, kas dedasi vidiniame pasaulyje: principai, atsidavimas profesijai, sprendimai ir įsitikinimai.  Per lėtą, jautrų ir kartu emociškai paveikų pasakojimą atskleidžiamas žmogaus gyvenimo kelias kitų įvykių apsuptyje. Tai gali būti prisiminimas kuriame sušmėžuoja arba istorinė asmenybė, arba paprasta darbuotoja, bet liokajaus Stivens...

Michelle McNamara „Išnyksiu tamsoje“ | Tikri nusikaltimai

Vaizdas
Michelle McNamara „Išnyksiu tamsoje“ Tikri nusikaltimai „<...> aš atsisakiau prašmatnaus Holivudo vakarėlio ne tam, kad grįžčiau pas miegančią naujagimę, o kad galėčiau sėstis prie nešiojamojo kompiuterio ir visą naktį ieškoti informacijos apie žmogų, kurio niekada nepažinojau, nužudžiusio kitus du man nepažįstamus žmones.“ 51-52 p.  Pradėjusi „Išnyksiu tamsoje“ ir pati išnykau knygos puslapiuose. Taip lengvai apie skaudžius dalykus, be paniekos, bet ir ne sausai. Tikras nusikaltėlis, žmonių gyvenimai, apversti aukštyn kojom likimai ir noras surasti tą nusikaltėlį, iškrypėlį, prievartautoją, žudiką – vardų n, bet koks asmuo slepiasi už jų? Kaip jam pavyksta pasprukti ir toliau vykdyti įžūlius nusikaltimus tiesiog panosėje? Kodėl atsiranda tiek savo laiko ir jėgų eikvojančių žmonių, net nesusijusių su nusikaltimais, tiesiog siekiančių vien teisingumo? Autorė nuo paauglystės pasinėrė į nusikaltimų tyrimo pasaulį. Surasti šioje knygoje minimą nusikaltėlį paskyrė gyven...

Christine Mangan „Naktis virš Tanžero“

Vaizdas
Skaitydama „Naktį virš Tanžero“ atsiduriu Afrikoje, Maroke. Karštis prilėtina kvėpavimą, saulė kepina odą, drabužiai akimirksniu permirksta prakaitu ir limpa prie kūno. Matau mediną, spalvotas gatveles, turgaus šurmulį, žmonių apdarus. Autorė taip gražiai iš detalių piešia ir veikėjų portretus. Plonos, įdegusios rankos nukarstytos didelėmis, sunkiomis apyrankėmis, vyriškio juoda skrybėlė su violetiniu kaspinu ir dėmėmis, balta oda aptraukti kaulėti pečiai – tokios detalės užkabina, susideda į bendrą vaizdą, tokį spalvingą, įvairiatautį Tanžerą. Marokietiškos arbatos nesu nei ragavusi, nei girdėjusi apie tokią, kaži įmanoma vien skaitant apie svilinančią pirštus bandant atsigerti, be galo saldžią mėtų arbatą susidaryti realų įspūdį kokia ji yra? „<...> abi buvome toje pačioje vietoje, bet tuo pat metu – ir dviejuose labai skirtinguose Tanžeruose; aš nepajėgiau nė įsivaizduoti jos varianto, to džiugaus jaudulio kupino miesto, tinkamo viską pradėti iš pradžių. Mano versijoje...

Shin Kyung-Sook „Prašau, pasirūpink mama“

Vaizdas
Pradėsiu nuo istorijos apie knygą. Pavyko gauti bibliotekoje, bet kaip visada, paskendau reikaluose ir taip greitai atėjo grąžinimo laikas. Jau buvau susiruošusi bibliotekon, bet ir vėl tie reikaliukai ir netyčia grįžau namo su krepšiu taip ir negrąžintų knygų. Savaitgalis. Galvoju reikia sėsti ir perskaityti, vis tiek tik pirmadienį dabar jau eisiu. Kaip man patinka tokie atsitiktinumai. Jei ne tas mano keistas penktadienis, kai taip ir nesuspėjau visur, būčiau neskaičius tokios istorijos. Apie mamą ir jos vaikus. Nerimavau, kad gal man nereikėtų skaityti tokios knygos, kai paskutiniu metu esu tokia pasimetusi, bet gavau netikėtą reakciją. Aš ne viena. Paskendusi darbuose, su mama persimetanti keliais žodžiais, bet visada nustembanti, kad nežinau kai kurių dalykų. Kada taip spėjo atsitikti? Nėra čia sudėtingo teksto, gilių minčių, tik paprastas atsitikimas. Metro stotyje pasimetė sena moteris. Keturi jos vaikai ir vyras pradeda paieškas. Įtampa tarp šeimos narių, prisiminimai...

Jane Harper „Sausra“

Vaizdas
Turiu daug kriterijų pagal kurios renkuosi knygas. Vienas iš jų – sezoniškumas. Tai ne tik šventinė tematika, bet ir orai. Taigi neskaitysiu detektyvų kai veiksmas Australijoje, mažame miestelyje Kievaroje kankinamoje sausros, vidury žiemos. Bibliotekoj rezervavau pavasario pabaigoje „Sausrą“ ir kai pas mus temperatūra pradėjo žmones varyti iš proto – jau skaičiau savo eilės sulaukusį kūrinį. Ne taip viskas paprasta norint iš knygos paimti kiek įmanoma daugiau malonumo, ar ne? Juokai juokais, bet pasiteisina mano knygų pasirinkimo kriterijai. „Sausra” prasideda scena it iš siaubo filmo. Kraujas, musės, karštis ir kažkokia baimė sumišus su nežinia kas čia atsitiko. Vaizdas dėliojasi iš atskirų vaizdinių. Susidomėjimas nuo pat pirmo puslapio. Aronas grįžta į gimtąjį miestelį mirus vaikystės draugui. Atgaivinami skaudūs prisiminimai, kiekviena diena Kievaroje kupina įtampos, karštis sumišęs su įtampa, visa erdvė lyg verdančiam puode, pasiruošusi bet kurią akimirką veržtis pro kra...

Stefan Ahnhem „Beveidės aukos“

Vaizdas
Susuko mintis siužetas. Kelis kart patikėjau dėl žudiko ir likau apgauta. Puiku, nes netikėtumas ir įtampa neleido atsipalaiduoti. Nebuvo laiko savo apmąstymams ir spėlionėms, nes tempas žėrė vieną įvykį po kito. Pridurčiau, kad pasakojimas detalus ir vaizdingas – toks kinematografiškas. Aukos nukankintos, vaizdiniai ryškūs ir šokiruojantys. Išradingas ir atidus detalėms žudikas, vedžiojantis tyrėjus už nosies ir keliantis siaubą visuomenei, ypač vienai, seniai mokyklą baigusiai klasei. Asmeninis nuklydimas skaitant – visada paperka tie personažai, kurie turi panašių bruožų ir interesų: „Būdama maža ji mėgdavo lankytis šioje bibliotekoje. <...>. Žiūrėdavo vaikiškus spektaklius ir filmus buvo perskaičius beveik visas knygas iš jaunimo literatūros skyriaus. Valandos tiesiog skriete skriedavo, nė viena sekundė nebuvo nuobodi. Kartkartėmis leisdavosi į atradimų kelionę po didijį pastatą, sudarytą iš kelių korpusų, – netikėčiausiose vietose galėdavai atrasti duris, vedančias ...

David E. Fishman „Knygų gelbėtojai Vilniaus gete“

Vaizdas
„Naciai siekė ne tik išžudyti žydus, bet ir suniokoti jų kultūrą. <...> šimtus tūkstančių kultūros vertybių išvežė į specialiąsias bibliotekas bei institutus Vokietijoje, kad galėtų ištirti tautą, kurią ketino sunaikinti.“  Mačiau tas baisias nuotraukas su krūvom išžudytųjų, lagerius, krosnis – žmonių žudymo aparatas plačiau žinomas negu kita pusė – kultūros naikinimas. Tai viena iš priežasčių kodėl ši knyga mano rankose.  Daug informacijos, faktai literatūriškai interpretuojami, atkuriami geto šviesuonemės pokalbiai. Atsiskleidžia žmogaus stiprybė ir pasiaukojimas savo darbui bei kultūrai. Man buvo nežinoma „Popieriaus brigada”, kurią sudarė keli asmenys, pasišventę rizikuoti gyvybe dėl knygų gelbėjimo nuo nacių grobstymo ir naikinimo. Šių kelių žmonių atsidavimas ir sunkus kelias, tuo metu net nežinant ar jis pasiteisins, davė tokių rezultatų, kad net ir po keturiasdešimties ir daugiau metų jau kitų kartų atstovai matydami jų darbą netramdė ašarų sumišusių ...

Herman Koch „Vakarienė”

Vaizdas
Vakarienė prabangiame restorane ir šeimos paslaptis  Nugirdau, kad visa knyga apie vieną vakarienę, kurios metu aiškėja paslaptis. Reiškia, turėtų būti psichologinės įtampos. Įdomu.  Sukuriama intriga. Kažkas atsitiko, šeimos nariai ne viską žino. Vakarienės metu pradeda aiškėti daugiau detalių, daugiau paslapčių, pradedamas telkti dėmesys į paprasčiausius gestus, kūno kalbą, veido išraiškas. Iškyla prisiminimai, mintys dėliojamos veikėjų galvose bandant suprasti kas vyksta.  Vakarienė, kurios metu skleidžiasi santykiai šeimoje. Dvi skirtingos šeimos, kartu ir viena didelė šeima. Kai tarp sutuoktinių nėra paslapčių, veiksmai, mimikos pažįstami iš pirmo žvilgsnio ir atsitikus nelaimei idilė keičiasi, gyvenimas verčiasi aukštyn kojom. Ar tikrai pažįsti kaip nuluptą savo antrąją pusę? Ką išduoda vienas vienintelis gestas, mostas, net žvilgsnis? Kas svarbiau, šeimos narių gerovė, o gal karjera?  Baltos lankos, 2015.  Herman Koch „Vakarienė”....

Hannah Kent „Paskutinės apeigos”

Vaizdas
Istorinis romanas apie paskutinę moterį Islandijoje nuteistą mirties bausme. Ką turi jausti žmogus žinodamas savo mirties datą? Kokia to žmogaus istorija? Gamta . Vasara labai trumpa, ruduojanti žolė praneša apie artėjančią žiemą, kuri atneša šaltį ir sunkias gyvenimo sąlygas. Žiema atšiauri, žmonės norėdami išgyventi privalo būti darbštūs, vasarą megzti kojines, artėjant šalčiui papjauti gyvulius ir juos išmėsinėti, paruošti odą bei kailį naudojimui sau ir pardavimui. Kalnai, jūra, skurdi augmenija, uogos, dirbama žemė. Paprasti nameliai, langai iš odos, stikliniai tik pas turtinguosius. Maistas . Džiovinta žuvis, taukai, virti savo užauginti gyvuliai. Pieno gaminiai. Kava prabangos dalykas. Druska ir ta brangi. Nuteistosios portretas . Nuteistoji Agnes prisimena savo gyvenimą kai buvo tarnaitė. Bando suprasti klaidas, svarsto savo pasirinkimus. Skausmas, sunkus darbas, netektys. Gyvenimo kvestionavimas. Kas būtų jei būtų gimusi tvarkingoje šeimoje? Kuri nejautė skurdo?...

Jo Nesbo „Vidurnakčio saulė“

Vaizdas
Kai mirtis lipa ant kulnų Horizonte nuolat pakibusi saulė. Paprasti namukai, dar paprastesni jų gyventojai. Užkampis šiaurėje. Atoki medžiotojų trobelė. Jie randa ir čia. Žvejys visada nori kūno. Nėra galimybės rinktis. Džono darbas perimtas ryžtingesnio, atliekančio pavestą užduotį iki galo. Kriminalinis trileris apie Oslo mafiją, bandymą pasislėpti nuo mafijos šulo pravarde Žvejys ir gimusius jausmus atokiame bei religingame kaimelyje. Pradėjus skaityti įsitempi ir taip iki pabaigos negali atsipalaiduoti. Kai tenka rinktis gyventi ar mirti žmogus pasidaro išradingas ir skaitant tenka pasiraukyti dėl nemaloniai vaizdžių detalių. Tuo pačiu, nepaisant susidariusios situacijos, negali pasipriešinti ir kaip žaibas dėjusiems jausmams. Toks tas Džono gyvenimas, sudėtinga praeitis ir pasirinkimai dėl kurių gyvenimas pakibo ant plauko. Kai atsiverti „Vidurnakčio saulę” sulaikai kvėpavimą ir tik užvertus gali atsikvėpti. Prieš pradėdama skaityti jaudinausi, kad pernelyg trumpa kn...

Robert Seethaler „Tabakininkas“

Vaizdas
Karo išvakarės. Žmogaus vidinis gyvenimas svetimame mieste krečiant politiniams pokyčiams.  Labai norėjau paskaityti tuos minimus Freudo pokalbius su berniuku Francu. Visada įdomu skaityti apie mėgstamą asmenybę, nors tai ir autoriaus literatūrinės improvizacijos. Bet, visa tai vis tik nukelia į kitą erdvę, to žmogaus pasaulį. Autorius rašo lengvu ir gražiu stiliumi. Tabakininko ir jo mokinio kasdienybė tokia tyki, monotoniška, bet tuo pačiu ir įdomi. Pirkėjai, kaimynai, aktualūs įvykiai, viskas prasisuka pro mažutę tabako krautuvėlę. Berniukas, atvykęs iš kaimelio į Vieną, jam svetimą miestą, pamažu tampa vyru, bando suprasti kas yra meilė, sutinka garsųjį psichoanalitiką, vietinių vadinamą „durnių daktaru” ir atsiduria ant karo baisybių slenksčio. Netektys užgula jaunuolio pečius. Karas ir genocidas užklumpa Francą pačioje savarankiško gyvenimo pradžioje. Atsiskleidžia pati pradžia, kuri rečiau akcentuojama kalbant apie karą, tie momentai kai dar tik kilo fiureri...

Gin Phillips „Baimės karalystė”

Vaizdas
Koks trileris ir dar mano rankose. Visada ne itin mėgau įtempto siužeto, tokio „šaudo gaudo” tipo kūrinius. Eilinį kartą tas viršelis taip masino. Be to, knyga apibrėžiama kaip psichologinis trileris, o kur žodis psichologinis ten jau mano nosis lenda. Negalėjau nepastebėti tiek daug nusivylimo šia knyga, nesigilinau kas ten negerai, norėjau pati įvertinti be tiek daug išankstinių nuostatų.  Nuo viršelio karuselių skaitytojas nukeliamas į zoologijos sodą, nuošalią vietą medžių apsuptyje pas mamą su sūnumi. Ramu, mama Džoana vis nuklystanti mintimis prie nebaigtų darbų, žaidžiantis berniukas, atakuojantis klausimais. Primiršta laiko nuovoka, kad zoologijos sodas jau užsidaro ir neskubantis eiti Linkolnas tampa lemtingais veiksniais, nes pasiekus išėjimą ten jau spėta pasidarbuoti kažkokių šaudančių pamišėlių. Greita Džoanos reakcija padeda išvengti staigios mirties ir veda į tolesnę kovą už savo gyvybes. Teritorija didelė, atrodo slėptis kampų daug, galima lėkti palei tvorą ir...

Hannah Kent „Gerieji žmonės”

Vaizdas
Prietarų vaidmuo žmogaus pasaulio suvokime Rankose pačiupinėjus knygą, atrodo, kad joje nieko negali būti negero, toks šviesus su auksiniu lapo gyslų raštu, atrodo negali turėti tokio niūraus vidaus. Klydau, knyga žiauri. Tai nereiškia, kad ji prastai parašyta, neįdomi ar neverta skaityti. Priešingai, tai labai gera knyga, tik apie tamsius dalykus, tiksliau tamsuolišką žmonių pasaulio suvokimą, dideles baimes ir su tuo koreliuojančius papročius.  Romanas apgaubtas mistikos, kurios iš tiesų nebuvo, nebent tik žmogaus galvoje. Žmonės aklai tikėjo blogais ženklais, kiekvienam įvykiui sukurpdavo neįtikėčiausius paaiškinimus. Tiesa, visa tai kas kėlė šiurpą tuometiniams gyventojams, galima logiškai paaiškinti, tačiau tuomet visas pasaulis atrodė kitaip surėdytas. Hannah Kent įtaigiai atskleidžia tuometinę kasdienybę, kaimelio žmonių problemas ir keistus jų sprendimo būdus. Žmogaus pasaulis priklauso nuo prietarų ir netgi išsiugdytų baimių dėl nežinojimo. Labai svarbi kaimo ...

Jessie Burton „Miniatiūristas”

Vaizdas
Kupina paslapčių ir magijos šeimos istorija Knygą dažnai matydavau aptarinėjamą socialiniuose tinkluose, todėl bibliotekoje, lentynoje ji mane tiesiog kvietė perskaityti. Tik pradėjusi skaityti pasijaučiau lyg pasinėrusi į tamsią pasaką. Amsterdamas, XVII a. ir viską apjungiantis viršelis.  Vos sulaukusi aštuoniolikos, Petronela Ortman išteka už turtingo pirklio Johano Branto. Tai turėjo būti jos išsigelbėjimas, kai gimtuosius namus užplūdo nesėkmės. Tačiau nuo pat pirmų minučių atvykus į naujuosius namus, jauna mergina supranta, kad nebus tikėtosi gyvenimo. Vyro sesuo Marina pernelyg paslaptinga bei nemaloniai nusiteikusi. Du tarnai, Kornelija ir Tutis taip pat atrodo be galo svetimi. Na, o savo vyrą mergina sutinka tik po kelių dienų, kuris taip pat jos vengia. Visi įvykiai namuose atsiduoda šalčiu, nuolat jaučiasi įtampa ir kažkokia didelė paslaptis.  Romano magija prasideda nuo brangios ir nepraktiškos vestuvine...