Romy Hausmann „Numylėtinė“ | Savininkiškos meilės pinklės
Kelis mėnesius neskaičiau detektyvinių romanų, buvau pasinėrusi į klasikos kūrinius. Po šio laiko, pradėjau nemažai teigiamų atsiliepimų sulaukusią Romy Hausmann „Numylėtinę“. Net negaliu apsakyti kokį skirtumą jaučiau tarp tokių kardinaliai skirtingų žanrų, kaip man buvo sunku pirmąjį skaitymo vakarą sustoti. Nei vienas skyrius neatrodė tinkamas, nes siužetas tiek klausimų ir įtarimų pabėrė, jog atrodė sustojusi pamesiu tą taip mane pagavusią įtampą, o taip norėjosi sužinoti vis daugiau ir daugiau ir nepaleisti tos tamsios ir net slogios atmosferos.
Pradžia pasirodė jau girdėta ir matyta kituose tokio žanro knygose, kai skaitytojas tampa stebėtoju, kažkokios neaiškios, bet labai baisios situacijos. Išsigandusi, pasimetusi ir kažkur bėganti moteris. Ligoninės palata ir mergaitė, moters dukra. Knyga taip klausimais prasideda ir iškart siužetas beria vis naujų. Ar tai ta pati prieš tryliką metų dingusi studentė? Skaitytojas susitinka su vilties nepraradusiais tėvais, papuolusiais į akligatvį policijos tyrėjais ir nemaloniais žurnalistais.
Noriu pabrėžti, kad dėl įtampos, siužeto suktumo bei tamsaus paslaptingumo tikrai galima priskirti prie stipresnių trilerių, o ne tik man taip pasirodė po pertraukos nuo tokio tipo knygų. Siužetas sunkiai nuspėjamas, visą laiką tvyro negera nuojauta ir išblėsusi viltis, nors ir bandyta puoselėti iki paskutinio momento. Net tie dalykai, kurie turėtų džiuginti, vėl nuspalvinti pasaulį šviesesnėmis spalvomis, buvo apgaubti negera nuojauta. Atrodė, kad kone visi veikėjai laukia neišvengiamo blogumo ir sulaukia, lyg užprogramuota bloga žinia, kurios neišvengsi.
Atomazga leido atsikvėpti nuo visą skaitymo laiką vyravusios tirštos ir sunkios nuotaikos. Net kai viskas susidėliojo į vietas, paaiškėjo motyvas liko daug apverstų gyvenimų, įskaudintų ir psichiškai pažeistų personažų.
Mano verdiktas, kad turėtų patikti tiems, kurie nori iki paskutinio puslapio klampoti tamsioje nežinioje, su keistais, žiauriais ir kartais liūdnais siužeto posūkiais. Žinoma, nepamirškime ir įtampos, kuri, mokantiems įsijausti skaitytojams, gali ir persiduoti, kad net jaukiai namuose, tiesiog laikant skaitomą knygą, raumenys įsitempia.
Romy Hausmann „Numylėtinė“. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.