Pranešimai

Rodomi įrašai nuo 2021

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Neil Gaiman „Koralaina“ | Tamsi pasaka. Kitų tėvų slapti kėslai

Vaizdas
Tas atvejis kai n metų noriu perskaityti, bet vis nenutaikau progos. Vis tikėjausi rasti ir nusipirkti egzempliorių sau, nes nuojauta kuždėjo — patiks ir perskaičiusi būtinai norėsiu statyti į savo siaubo literatūros lentyną. Nenoriu, net girdėti, kad „Koralaina“ vaikų literatūros kūrinys ir ta siaubo lentyna nebent vaikų kambaryje stovi. Gera istorija nesvarbu kam skirta, svarbiausia koks jausmas skaitant. Tada koks jausmas pabaigus paskutinį puslapį. Greičiausiai jau supratote, kad nepasakysiu kažko blogo. Knygą parsinešiau iš bibliotekos. Vėlavau grąžinti, nes būtinai supuolė nenumatytų darbų, o aš nenusiteikusi nusileisti ir skaityti greitai bele suskaityti. Tik jau ne lietuvių kalba baisias istorijas, kurių ir taip žiauriai per mažai randu knygynuose. Pirmiausiai apsidžiaugiau tikrai kaip vaikas, radusi knygoje iliustracijas. Siužetas paprastas, bet tame paprastume ir slypi visas gerumas. Nauji namai, senas butas ir maža, per dienas nuobodžiaujanti, mergaitė vardu Koralaina. Jos...

Nikolaj Gogol „Mirusios sielos“ | Sutirštintos spalvos. Ironija. Satyra. Tokie jie ten ir dabar

Vaizdas
Dievinu literatūros atradimus, kūrinius kurie neleidžia užsnūsti ir verčia mąstyti bei palieka dalelę savęs skaitančiam. Rusų klasikai mane dažnai vargina, bet būtent to ir tikiuosi. Lengvas kūrinys lengvai ir pasimirš, o štai kai reikia susitelkti kūriniui, jis atveria duris pamąstymams, priverčia galvoti apie vertybes, lyginti aprašomus laikus su dabartimi. Kai reikia skaityti kūrinius su tikslu parašyti interpretaciją, tada įgyti išsilavinimą, visiškai nepalyginama su skaitymu sau, kai tiesiog norisi, kai nereikia suspėti, nereikia tekste kažko rasti ir perteikti to ženklų skaičiumi. Pirmoji pažintis su rusų klasika buvo dar mokykloje ir F. Dostojevskio „Nusikaltimas ir bausmė“ liko it žymė, kad tokius kūrinius reikia rinktis kai norisi išbandymo, dvasinių paieškų ir lėto ilgesnio skaitymo.  Pati pradžia atrodo mįslinga, nes neaišku kokiu tikslu leidžiasi į tokią kelionę Čičikovas, tačiau, galiausiai, paaiškėja labai žmogiškas tikslas. Neminėsiu to žodžio su kuo susiję, nes neli...

Romy Hausmann „Numylėtinė“ | Savininkiškos meilės pinklės

Vaizdas
  Kelis mėnesius neskaičiau detektyvinių romanų, buvau pasinėrusi į klasikos kūrinius. Po šio laiko, pradėjau nemažai teigiamų atsiliepimų sulaukusią Romy Hausmann „Numylėtinę“. Net negaliu apsakyti kokį skirtumą jaučiau tarp tokių kardinaliai skirtingų žanrų, kaip man buvo sunku pirmąjį skaitymo vakarą sustoti. Nei vienas skyrius neatrodė tinkamas, nes siužetas tiek klausimų ir įtarimų pabėrė, jog atrodė sustojusi pamesiu tą taip mane pagavusią įtampą, o taip norėjosi sužinoti vis daugiau ir daugiau ir nepaleisti tos tamsios ir net slogios atmosferos.  Pradžia pasirodė jau girdėta ir matyta kituose tokio žanro knygose, kai skaitytojas tampa stebėtoju, kažkokios neaiškios, bet labai baisios situacijos. Išsigandusi, pasimetusi ir kažkur bėganti moteris. Ligoninės palata ir mergaitė, moters dukra. Knyga taip klausimais prasideda ir iškart siužetas beria vis naujų. Ar tai ta pati prieš tryliką metų dingusi studentė? Skaitytojas susitinka su vilties nepraradusiais tėvais, papuolus...