Pranešimai

Rodomi įrašai nuo rugsėjis, 2020

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

J. M. Coetzee „Peterburgo meistras“

Vaizdas
Bandymas suprasti F. Dostojevskio vidinį pasaulį Mano mylimas rusų klasikas Dostejevskis ir Nobelio literatūros premijos laureato J. M. Coetzee literatūrinė improvizacija. Romano veiksmas prasideda nuo slapto Dostojevskio atvykimo. Mirė sūnus (įsūnis) Pavelas. Dostojevskį kankina ši žinia bei kaltė ir šis nusprendžia apsistoti sūnaus nuomotame kambaryje.  Stebint iš šalies vidines personažo kančias darosi nejauku, ypač šiam apsirengus velionio kostiumu ir laukiant Pavelo dvasios. Tas laukimas pasirodant dvasią simbolizuoja norą atrasti sūnų, ryšį su juo. Nuolat persekioja pyktis, dėl kitų gyvų vaikų, nes jo sūnus miręs, o kiti gyvi. Kartais aplanko nevaldomi ir ne laiku geismai. Keliami klausimai, kodėl vaikai priešinasi tėvams, nori bet kokios laisvės nuo jų, bet yra pasiruošę atsiduoti judėjimams, tam tikriems išorės veiksniams. Besiaiškindamas ar sūnus nusižudė ar vis dėlto nagus prikišo kažkas iš šalies, Dostojevskis vis labiau nerimsta, nes sužino Pavelo ryšius su Nečiajevu. ...

Charlotte Link „Apgautoji“ | Tamsu, niūru ir įtempta

Vaizdas
Charlotte Link „Apgautoji“ Tamsu, niūru ir įtempta Pradėsiu nuo viršelio, kuris yra tobulas rudens pavyzdys. Vien žiūrint jaučiasi vienatvė, niūrumas, šaltis ir drėgmė. Visa ta tamsa, kuri skverbiasi pro kiekvieną mikroskopinį plyšelį. Gal toje trobelėje jauku ir šilta, tik miškas permirkęs rudens vėsa ir paskendęs prieblandoje? Ne. Čia detektyvinis romanas, ten ir turėtų būti niūru. Kaip negali kilti asociacijų su turiniu, kai žinai, jog puslapiuose suguldyta istorija yra detektyvinė, o siužetas ves kažkokio nusikaltimo tyrimo keliu. Sulaukiau lietingos ir apsiniaukusios dienos, nufotografavau knygą panašiame fone: lyja, debesuota, medžiai pradėję gelsti bei permirkę iki tamsumo ir pradėjau skaityti. Viską romantizuoju, net detektyvus ir tamsumas. Noriu, kad knyga duotų ne tik pradžią, pasakojimą ir atomazgą, noriu pajusti kūrinio aurą, noriu įsijausti į personažų gyvenimą, suprasti veiksmų priežastis. Mėgstu ir namuose susikurti jaukią aplinką, kad galėčiau stiprinti įspūdžius, todė...