Veronika Urbonaitė-Barkauskienė „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ | Pokyčių metas ir su kuo susiduria tėvai gavę daug informacijos bei laisvės
![]() |
Veronika Urbonaitė-Barkauskienė „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ |
Pokyčių metas ir su kuo susiduria tėvai gavę daug informacijos bei laisvės
Noriu pastraipėlę skirti nuomonei apie leidyklą, mįslingu ir intriguojančiu pavadinimu „Dvi tylos“. Greičiausiai tai yra pirmoji mano skaitoma šios leidyklos knyga, nemanau, kad galėčiau pamiršti, nes dizainas tikrai kitoje plotmėje. Esu mėgėja senų leidinių, sunkių knygų, nebijau dulkių, pageltę puslapiai man širdį glosto, o čia visiškai kitaip. Modernu. Ryšku. Išsiskiria knyga visu apipavidalinimu. Spalvos viršelyje atsikartoja ir knygos viduje. Iliustracijos papildo tekstą, visas turinys pasidaro gyvas ir dar autorė tokiais spalvingais ir kasdieniškais pavyzdžiais iliustruoja tekstą. Todėl lengva, įdomu ir malonu skaityti.
Skaičiau, nes mėgstu viską kas susiję su devyniasdešimtaisiais, pati esu toks vaikas ir man be galo įdomu kaip dabar atrodo tie laikai, koks vertinimas, ko išmokome, kaip viskas pasikeitė. Labai patiko dalis apie laisvę, kaip mes jos gavę staiga nebežinome daryti. Tai kas turėtų padėti, viską gali tik apsunkinti. Autorė paskatina pačią galvoti apie savo tėvus, pažiūrėti kita perspektyva į tai kas buvo, kaip buvo įprasta ir kodėl. Subjektyvumas greta mokslo: skaitant maždaug taip norisi sakyti, kai kas nors paklausia, tai kaip ta knyga.
Nekilo noras pritarti / nepritarti, tiesiog buvau kaip stebėtoja iš šalies. Kaip tam tikri dalykai pakito ir kaip su tuo galima susitvarkyti arba tiesiog išmokti paleisti iliuzijas. Knyga niekada nepasakys kaip reikia gyventi, kaip turi būti, bet padės orientuotis kaip galėtų būti, paragins ką nors apmąstyti ar pažvelgti iš kitos perspektyvos, atsižvelgiant į tam tikrus dalykus ar laikmečio aktualijas. Jei man kokia mintis atrodo nepriimtina, žinau, atsiras kas paantrins autorės požiūriui, todėl esu linksi likti saugioje stebėtojos pozicijoje ir įvertinti ką perskaičiau pagal save ir pasilikti sau. Knygos apimtis iš trumpesnių, todėl geriausia pačiam ir perskaityti, o ne klausyti atsiliepimų, nes kaip minėjau, labai individualu kada norėsis pritariamai linktelėti, kada paprieštarauti.
Dvi tylos, 2020.