Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“ | Ambicijomis apgaubta giminės istorija

Undinė Radzevičiūtė „Kraujas mėlynas“

Ambicijomis apgaubta giminės istorija

Pasirodė naujas Undinės Radzevičiūtės romanas „Grožio ir blogio biblioteka“, kuris iškart krito į akį ir paskatino pagaliau susipažinti su autorės kūryba. Intuityviai rinkausi kuri knyga bus pirmoji mano pažintis ir labai suintrigavo „Kraujas mėlynas“. Autorė atskleidė, kad parašyti šį romaną idėja kilo beieškant savo giminės šaknų. 

Tik pradėjus skaityti dėmesys krypo ne į pačią istoriją, bet rašymo stilių. Trumpi ir taupūs sakiniai, mintys dažnai šokinėja, todėl sunkoka sekti įvykius, įsiminti sudėtingas pavardes. Vaizdingumo netrūksta, net ir kapotais sakiniais dėliojasi gatvės vaizdas, joje zujantys žmonės, sūrio bačkos ir šūdai su plytom. Taip, literatūrinė kalba puikiai atskleidžia viduramžių atmosferą. Neslėpsiu, tik pradėjus skaityti norėjosi nebetęsti, neįprastas rašymo stilius, slogi atmosfera, nežabotos ambicijos: jautėsi kažkoks atgrasumas, bet tuo pačiu buvo smalsu ir po truputį pripratusi prie teksto – įsijaučiau. 

Tai pasakojimas apie Borchų giminę, kurios ištakos siekia net XV amžių. Kalbos taupumas leido chronologiškai sudėlioti daug įvykių, kuriuos papildo dialogai, elgesio ypatumai, aplinkybės. Aprašyti geriausi klestėjimo laikai ir žlugimas. Viršų ima ambicijos, didžiuliai siekiai, daug intrigų. Aukštesnio sluoksnio žmonės naudojasi privilegijomis, nepraleidžia progos pademonstruoti savo viršenybę, pavyzdžiui, viduryje miesto biurgeris priverčiamas nusimauti raudonas kelnes, nes jas gali dėvėti tik riteriai. Istorinis romanas iš kitų išsiskiria autorės ironišku žvilgsniu: siekis vis daugiau, nevaldomos ambicijos veda tiesiai į pražūti ir dar įtraukia į nesėkmių liūną kitus. 

Retai skaitau istorinius romanus, tad buvo įdomu pajausti viduramžių dvasią, visai kitokį gyvenimo būdą ir modelį. Autorės stilius pradžioje sugluminęs vėliau pradėjo patikti, nes taupumas leido įsibėgėti tam tikru ritmu ir įsijausti į vingiuotą, su daug pakilimų ir nuosmukių Borchų istoriją. 

Kelios citatos atskleidžiančios romano atmosferą ir stilistiką: 

„Lietus baigėsi, prasidėjo pušynas.“ 85 p. 

„Ir staiga tamsoje blykstelėjo. 

Viltis.“ 90 p. 

„Loringhovenas klausėsi Hildebranto, dvokė laukiniu žvėrimi ir valgė šaukštu žuvį. 

Ordine 120 dienų per metus pasninkas.“ 91 p. 

„Pajutęs vestuvių šaltį Fridrichas Ispanas dar aršiau vėlėsi į ginčus. Kad sušiltų?“ 144 p. 

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017.