Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ | Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku
 |
| Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ |
Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku
Knygą perskaičiau prieš metus ir netyčia apžvalga liko nepublikuota tinklaraštyje. Tiesiog pasiskolinau iš bibliotekos, perskaičiusi ir grąžinusi prisiminiau, kad neturiu knygos nuotraukos ant balto marmuro stalo. Oi, kaip sugebėjau susinervinti, nes nesinori kitokios nuotraukos pridėti. Eiti atgal į biblioteką ir parsinešti knygą vien nuotraukai atrodė negražu, juk, tuo metu dar ir eilėje reikėjo palaukti. Kai paminėjau eiles bibliotekoje turbūt akivaizdu, kad knyga populiari ir noriai skaitoma. Būtent „Pirmąkart mama“ ir buvo populiariausia autorės knyga. Rašau buvo populiariausia, nes dabar pasirodė naujas autorės romanas „Lizos butas“, kuris taip pat sulaukė daug dėmesio, pripažįstu, pati baisiai noriu ir skaityti ir turėti, nes romano tema atrodo be galo artima ir man. Be to sekdama autorės pasisakymus socialiniuose tinkluose atrodo priartėjau prie žmogaus, džiaugiuosi, kad tas požiūris, mąstymas, asmenybės gilumas yra tikras, tai moteris kuri įkvepia.
Grįžkime prie „Pirmąkart mama“. Tada, perskaičiusi, padėjau apžvalgą reikšdama savo mintis: „Nesuprantu kas šovė į galvą, kad pasinešiau namo „Pirmąkart mama”. Motinystė man atrodo kažkoks tolimas, tikrai ne manęs laukiantis reiškinys. Jaučiu, kad paviliojo tie atsiliepimai, kad gero humoro tonu autorė kalba.“ Nei aš vaikus planavau, nei man šiaip tema aktuali, bet, pasirodo, net ir nereikia viso to.
Kartais, atrodė, žodis į žodį perteiktos man pačiai kilusios mintys ir baimės. Tačiau tai nėra tik mamytės monologas apie džiaugsmus ir sunkumus. Jaučiasi, kad autorė yra moteris, pasakysiu labai labai paprastai – protinga moteris. Vadovaujasi protu, bet užleidžia vietos ir emocijoms bei jausmams, žodžiu, sveikas žmogus, be kraštutinumų. Svarbiausia leisti sau gyventi ne pagal kažkokius rėmus, reikia rinktis, kartais vadovautis vidiniu balsu, bet vis tik nepamesti galvos. Kartais reikia ir net naudinga pasiduoti užvaldžiusiems naujiems poreikiams, kad būtų galima judėti toliau, atrasti naują save. O jau tie mitai ir prietarai... Kelis esu pati girdėjusi, keli sukėlė juoką. Stebėjausi, nejaugi, vis dar yra tikinčių ir besivadovaujančių tokiais keistais dalykais? Neatskleisiu tų perliukų, nes jeigu neskaitėte nesinori atimti to smagumo kai tekstas ir prajuokina ir leidžia pritariamai galva linksėti.
Skaityti rekomenduoju visiems. Gera humoro dozė, lengvas rašymo stilius, autorė sudomina ir priverčia skaityti iki pabaigos. Pradedi suprasti tas besilaukiančias moteris, kodėl joms klijuojamos etiketės ir, svarbiausia, kaip jos pačios gali jaustis, kaip keičiasi moters gyvenimas, požiūris, kiek viduje visko verda. Dar pridėkime kiek aplink visko verda: patarimai, prietarai, aplinkiniai ir jų elgesys. Tada viską sudėjus į vieną, nepagražintai, atvirai, bet tuo pačiu ir neperžengiant sveiko proto ribų – skaitome romaną apie mamą, skirtą bet kokio plauko skaitytojui.
Apžvalgos pavadinime pačios autorės posakis, kuris tiesiog idealiai apibūdina šį labai asmenišką, bet taip pat paremtą moksliniais faktais romaną.
Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“
Tyto alba, 2018.
