Samuel Bjork „Berniukas sniege“ | Tamsūs žudiko žaidimai ir tyrėjų vedžiojimas už nosies
 |
| Samuel Bjork „Berniukas sniege“ |
Tamsūs žudiko žaidimai ir tyrėjų vedžiojimas už nosies
Detektyvinis romanas „Berniukas sniege“ yra trečioji dalis apie detektyvus Munką ir Mią. Dažnas klausimas dėl detektyvų serijų: ar galima skaityti ne iš eilės? Šiuo atveju tikrai galima. Neatsiranda veikėjai lyg iš niekur, apie visus primenama, sudaromas bendras vaizdas, pateikiama svarbiausia informacija, tad skaitant ne pirmą dalį neliks kažkokių neaiškumų. „Aš keliauju viena“ ir „Pelėda medžioja naktį“ galiu trumpai pasakyti – labai patiko. Tamsūs detektyvai, kupini sunkiai nuspėjamų siužeto vingių, įdomūs veikėjai, išradingi jų darbo metodai ieškant suktų ir paslaptingų žudikų neleidžia atsitraukti, prikausto dėmesį, nes norisi žinoti kas bus toliau. Tad su didžiausiu malonumu skaičiau ir trečią dalį.
Mia tik pradėjo dėliotis savo gyvenimą, išsivadavo iš suicidinių minčių ir štai nauja paslaptinga žmogžudystė, nauja sudėtinga byla ir kolega Munkas sujaukia jos atostogų planus. Auka rasta nuošaliame ežere, keisčiausia, kad nužudyta mergina ne tik su baleto drabužiais, bet ir pati su puantais nuėjusi pasitikti savo mirties. Daug klausimų, o nusikaltimo vietoje rastos tik neaiškios užuominos. Žudikas gudrus, palieka mįslingus ženklus nužudymo vietoje, o tyrėjai priversti dirbti viršvalandžius ir vis tiek suktis vietoje. Darbas įsivelia į asmeninį gyvenimą, bet miego trūkumas ir nuovargis tyrėjams nėra rodiklis sustoti. Veiksmas įtemptas, tyrimas juda, bet dažnai veda į akligatvį. Tačiau, kai atrodo, kad neviltis viską apims, atsiranda naujų detalių pakreipiančių tyrimą naujomis kryptimis.
Siužetas prikausto dėmesį, norisi sužinoti kas bus toliau, nes dažnai situacijos atrodo tiesiog beviltiškos, tyrėjai patys papuola į pinkles, o klaidingos prielaidos priverčia grįžti ir pradėti viską iš naujo. Pabaigoje skaitant neramu darėsi, nes puslapių liko vos keli, įtampa vis augo, o kiek dar neatsakytų klausimų likę buvo. Autorius sugebėjo prikaustyti dėmesį, suklaidinti ir pabaigoje nustebinti. Nė tokios minties nebuvo kas gali būti žudikas, ką jau kalbėti apie motyvą, kuris tiesiog pribloškė.
Citatos. Greta detektyvinės siužetinės linijos ir aktualios šiandienai mintys:
„Anksčiau žiniasklaida jautė tam tikrą atsakomybę prieš visuomenę. Informuoti žmones. Dabar viską valdė pinigai. Baimė ir įžymybės kiekviename puslapyje ir nuolatinės varžybos dėl transliacijos laiko bei peržiūrų internete.“ p. 62.
„Visi dabar nori blizgančio plastiko, ar ne? Mums neberūpi, ar ne? Kad planeta eina velniop, o mūsų vaikai paveldės visą tą šiukšlyną?“ p. 197.
Alma littera, 2020.
Apie pirmas serijos dalis:
