Pranešimai

Rodomi įrašai nuo kovas, 2020

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ | Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku

Vaizdas
Vaiva Rykštaitė „Pirmąkart mama“ Mama nepagimdžiusi savo smegenų kartu su vaiku Knygą perskaičiau prieš metus ir netyčia apžvalga liko nepublikuota tinklaraštyje. Tiesiog pasiskolinau iš bibliotekos, perskaičiusi ir grąžinusi prisiminiau, kad neturiu knygos nuotraukos ant balto marmuro stalo. Oi, kaip sugebėjau susinervinti, nes nesinori kitokios nuotraukos pridėti. Eiti atgal į biblioteką ir parsinešti knygą vien nuotraukai atrodė negražu, juk, tuo metu dar ir eilėje reikėjo palaukti. Kai paminėjau eiles bibliotekoje turbūt akivaizdu, kad knyga populiari ir noriai skaitoma. Būtent „Pirmąkart mama“ ir buvo populiariausia autorės knyga. Rašau buvo populiariausia, nes dabar pasirodė naujas autorės romanas „Lizos butas“, kuris taip pat sulaukė daug dėmesio, pripažįstu, pati baisiai noriu ir skaityti ir turėti, nes romano tema atrodo be galo artima ir man. Be to sekdama autorės pasisakymus socialiniuose tinkluose atrodo priartėjau prie žmogaus, džiaugiuosi, kad tas požiūris, mąsty...

Samuel Bjork „Berniukas sniege“ | Tamsūs žudiko žaidimai ir tyrėjų vedžiojimas už nosies

Vaizdas
Samuel Bjork „Berniukas sniege“ Tamsūs žudiko žaidimai ir tyrėjų vedžiojimas už nosies  Detektyvinis romanas „Berniukas sniege“ yra trečioji dalis apie detektyvus Munką ir Mią. Dažnas klausimas dėl detektyvų serijų: ar galima skaityti ne iš eilės? Šiuo atveju tikrai galima. Neatsiranda veikėjai lyg iš niekur, apie visus primenama, sudaromas bendras vaizdas, pateikiama svarbiausia informacija, tad skaitant ne pirmą dalį neliks kažkokių neaiškumų. „Aš keliauju viena“ ir „Pelėda medžioja naktį“ galiu trumpai pasakyti – labai patiko. Tamsūs detektyvai, kupini sunkiai nuspėjamų siužeto vingių, įdomūs veikėjai, išradingi jų darbo metodai ieškant suktų ir paslaptingų žudikų neleidžia atsitraukti, prikausto dėmesį, nes norisi žinoti kas bus toliau. Tad su didžiausiu malonumu skaičiau ir trečią dalį.  Mia tik pradėjo dėliotis savo gyvenimą, išsivadavo iš suicidinių minčių ir štai nauja paslaptinga žmogžudystė, nauja sudėtinga byla ir kolega Munkas sujaukia jos atostogų planus...

Samuel Bjork „Pelėda medžioja naktį“ | Tamsus ir niūrus nusikaltimo tyrimo kelias

Vaizdas
Samuel Bjork „Pelėda medžioja naktį“ Tamsus ir niūrus nusikaltimo tyrimo kelias Tai antroji serijos apie detektyvus Holgerį Munką ir Mia Kruger dalis. Pirmoji „Aš keliauju viena“ paliko itin gerą įspūdį, nors ir iš pradžių buvau nusiteikusi kiek skeptiškai dėl palyginimų su skandinaviškų detektyvų meistru Jo Nesbo, juk dažniausiai tie palyginai suteikia daug vilčių, o kūriniai nebūna tokie stiprūs, laimė, čia ne tas atvejis. Samuel Bjork detektyviniuose romanuose skaitytoją pasitinka ne tik įprastas skandinavams tamsumas ir niūrumas, bet ir ryškūs bei dirbantys ne visai įprastais metodais veikėjai, kurių asmeninis gyvenimas tiesiog persipina su darbu policijoje, o žudiko paieškos veda įvairiausiais klystkeliais kupinais sunkumų, nerimo, nevilties kartais net baimės. Vien detektyvė Mia kokia įdomi asmenybė, pati sau praminiau ją ypatingąja dėl jos stipraus gebėjimo jausti, lyg šeštojo pojūčio, lyg stiprios pasąmoninės galios, kiek kitokia asmenybė negu įprasta detektyviniuose...

Susanne Mischke „Undinių medžioklė“ | Detektyvas paaugliams

Vaizdas
Susanne Mischke „Undinių medžioklė“ Detektyvas paaugliams Pradėjau skaityti detektyvinį romaną, bet įtarimas kilo pirmajame puslapyje. Kodėl autorė rašo lyg paaugliui? Kodėl pagrindiniai veikėjai vien jaunuoliai ir dar tokie lengvabūdiški? Labai panašu į Hortense Ullrich ir Louise Rennison knygas apie meilučius, stringus ir laižiakus*, skirtas paaugliams, tiksliau paauglėms. Taigi taigi, pasigriebiau detektyvą, kokio dar niekada neteko skaityti. Pavadinčiau jį paaugliams skirtu detektyviniu romanu. Užtat skaityti lengva, neįpareigoja, nieko sukrečiančio, baisaus ar sukto. Siužetas nuspėjamas, daug mokyklinių intrigų, veikėjams svarbiausia rasti pirmąją meilę ir draugai. Detektyvinė linija silpna, lyg tarp kitko tame paauglių gyvenime. Per vakarėlį prie ežero paskęsta mergina, geriausia mokyklos plaukikė. Žinoma, visiems kyla įtarimas, kaip čia dabar viskas taip atsitiko, kuris galėtų būti žudikas, kodėl būtent ši mergina tapo auka. Tyrėjai pasirodo epizodiškai, apie juos nieko n...

Lucia Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“ | Stiprios moters portretas

Vaizdas
Lucia Berlin „Namų tvarkytojos vadovas“ Stiprios moters portretas Girdėjau Lucia Berlin palyginimą su Charles Bukowski. Tie sugretinimai dažnai gali nuvilti, ypač jeigu patinka minėtasis autorius, o pradėjus skaityti tai to ko tikėtasi nėra. Pradėjau skaityti, iškart akivaizdu kodėl atsirado šis palyginimas. Autoriai įklimpę alkoholizmo liūne. Visas panašumas tik autorių gyvenimo būdo, bet ne kūrybos srityje. Valio, nes čia išskirtinė autorė, rašanti savo stiliumi ir nesidairanti aplink. Novelėse atsiskleidžiama gyvenimo istorija, viskas tikroviška, be pagražinimų ir nutylėjimų. Taip ryšku ir stipru, kad kartais pradeda rodytis neįtikėtina. Viena moteris, kurios gyvenimas be galo margas, kupinas skaudžių patirčių, kurias ji priima ir išgyvena, be kartėlio, tiesiog priima taip kaip yra ir su tuo tvarkosi dar sugebėdama ir pasijuokti. Novelės atviros, kuriose stiprūs pasakojimai ir dar stipresni gyvenimo įvykiai tiesiog sprogsta vienas po kito. Gyvenimas visomis spalvomis...