Chris Carter „Krucifiksas“ | Aukščiausio lygio žudiko žiaurumas ir tikslumas
Chris Carter „Krucifiksas“ |
Aukščiausio lygio žudiko žiaurumas ir tikslumas
Knyga, kuri turbūt geriausiai žinoma dėl prasto vertimo. Tikrai, badė akis tekstas, bet pats romanas įtraukiantis, greitai ir lengvai skaitomas. Neįpareigojantis kūrinys, keliems vakarams arba, jeigu užkabins kaip mane, tai per vakarą ir susivalgo.
Prasideda viskas nuo įtampos ir žiaurumo, pati pradžia net pasirodė lyg būtų siaubo filmo „Pjūklas“ ištrauka. Radus pirmąją auką tyrėjams kilo įtarimas, kad tai gali būti jau anksčiau siautėjęs serijinis žudikas, pramintas „Krucifiksu“. Baisiausia, kad jis jau sugautas ir jam įvykdyta mirties bausmė, tai kas gi čia darbuojasi ir taip žiauriai išniekina aukų kūnus? Kopijuotojas ar anksčiau nuteistasis vis tik buvo nekaltas? Detektyvas Hanteris vėl pradeda tirti nusikaltimą, kuris jau anksčiau skaudžiai palietė ir jo paties gyvenimą. Veiksmas vyksta labai greitai, pateikiamos tik pagrindinės detalės, nedaug asmeninių gyvenimų peripetijų, todėl siužetas prikausto dėmesį ir sunku atsitraukti, juk kiekviename puslapyje vis kas nors naujo rutuliojasi. Nėra laiko sustoti, vieną įvykį jau veja kitas ir vis neramu kokį siaubingą vaizdą autorius paruošęs.
Jei reikėtų pasirinkti žiaurumo laipsnį čia aprašomiems žudymams – tai būtų pats aukščiausias. Šlykštūs, sudėtingi ir aukoms kiek galima skausmingiausi kankinimai, o žudikas labai gudrus, apgalvojantis kiekvieną detalę. Taip nuo pradžios iki pabaigos kaip prisėdi, pasineri į tą veiksmą kupiną įtampos ir greitai praleki per visą tyrimo eigą, o tada pasitinka netikėta pabaiga. Neatspėjau kaip viskas baigsis, nustebino kaip viskas pasisuko.
Chris Carter „Krucifiksas“
Jotema, 2019.