Knygos ir tapyba

Irvin D. Yalom „Tampant savimi“  Psichiatro gyvenimo kelias Įprastai biografinės knygos retai papuola į mano akiratį ir dar rečiau sudomina. Jas renkuosi kai labai patinka autorius arba norisi sužinoti apie asmenybę, kokios nors mane dominančios srities. Yalom memuarus skaičiau, nes praeitais metais sužavėjo skaitytas romanas „Melagis ant kušetės“, bei psichiatrija – man be galo įdomi sritis. Praeitais metais Yalom buvo mano atradimas literatūros pasaulyje, nors pagrindinė veiklos sritis autoriui visai kita – psichiatrijos mokslas.  Pačioje pradžioje pasidarė aišku iš kur autoriaus toks patraukiantis, lengvas rašymo stilius – mėgėjas skaityti nuo pat vaikystės. Šiuos memuarus taip pat malonu skaityti. Nediktuojami tiesiog faktai, gyvenimo įvykiai, kokios nors datos. Pradedama nuo vaikystės, kurioje taip pat atskleidžiama nemažai detalių apie tėvus. Kokia buvo buitis, santykiai šeimoje ir kaip, kokiomis sąlygomis formavosi asmenybė, kas paskatino sukti tam tikru gyve...

Nathaniel Hawthorne „Namas su septyniais frontonais“ Kai su turtu paveldimas ir giminės prakeiksmas  „Namas su septyniais frontonais“  –  gotikinis romanas, priklausantis siaubo literatūrai. Žanrui būdinga mistifikacija, paslaptingi personažai, greta kurių gyvena vaiduokliai, veiksmo vieta ir erdvė taip pat paslaptinga, niūri ir apgaubta mistikos, kupina logiškai, protu nepaaiškinamų dalykų, vykstantys įvykiai sietini su demonais, raganavimu, prakeiksmais, mirusiųjų įtaka ir pan.  „Tiek tame name buvo išgyventa, tiek kentėta, gal kiek ir džiaugtasi, kad net sienojai rasojo, tartum persisunkę žmonių širdies syvais. Jis ir pats buvo kaip didelė žmogaus širdis su savo dalia, su savais ir gražiais, ir liūdnais prisiminimais.“ 23 p.  Romaną galima labai trumpai ir aiškiai apibūdinti: nusigyvenusi Pinčenų giminė, su keliais gyvais palikuonimis ir šios giminės prakeiksmas lydintis jau kelias kartas. Knygoje atsiskleidžia to laikmečio gyvenimo būdas, proble...

Michelle McNamara „Išnyksiu tamsoje“ Tikri nusikaltimai „<...> aš atsisakiau prašmatnaus Holivudo vakarėlio ne tam, kad grįžčiau pas miegančią naujagimę, o kad galėčiau sėstis prie nešiojamojo kompiuterio ir visą naktį ieškoti informacijos apie žmogų, kurio niekada nepažinojau, nužudžiusio kitus du man nepažįstamus žmones.“ 51-52 p.  Pradėjusi „Išnyksiu tamsoje“ ir pati išnykau knygos puslapiuose. Taip lengvai apie skaudžius dalykus, be paniekos, bet ir ne sausai. Tikras nusikaltėlis, žmonių gyvenimai, apversti aukštyn kojom likimai ir noras surasti tą nusikaltėlį, iškrypėlį, prievartautoją, žudiką – vardų n, bet koks asmuo slepiasi už jų? Kaip jam pavyksta pasprukti ir toliau vykdyti įžūlius nusikaltimus tiesiog panosėje? Kodėl atsiranda tiek savo laiko ir jėgų eikvojančių žmonių, net nesusijusių su nusikaltimais, tiesiog siekiančių vien teisingumo? Autorė nuo paauglystės pasinėrė į nusikaltimų tyrimo pasaulį. Surasti šioje knygoje minimą nusikaltėlį paskyrė gyven...

Truman Capote „Šaltakraujiškai“ Dokumentinis romanas Su True Crime pažintį pradėjau nuo Truman Capote ir jo kūrinio „Šaltakraujiškai“. Pradėjus skaityti, nori nenori kyla jausmas lyg tai būtų romanas - detektyvas. Tuo pačiu žinai, jog viskas vyko, mirė žmonės, griuvo likimai ir tai ne autoriaus fantazijos vaisius. Nejaukumo lyg tyčia kapstantis po kito tragediją nebuvo, nors gerai pagalvojus, taip ir yra, juk smalsumas veda išsiaiškinti kodėl žmogus ryžtasi žudyti ir kaip viskas buvo. „Šaltakraujiškai“ įveda į pasakojimą nuo žudynių priešistorės. Iš pradžių nukentėjusios šeimos gyvenimas dėstomas iš vidaus. Pavyzdžiui, šeimos galva pusryčiams išgeria tik pieno ir suvalgo obuolį, obuolio liekaną sušeria gyvuliui. Paprastos detalės, kurios leidžia suprasti kokie tai buvo žmonės. Taupus ir praktiškas gyvenimo būdas ūkyje. Miestelyje šeima gerbiama, vaikai aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, yra mėgstami. Po žudynių, šeimos portretas piešiamas kaimynų, darbininkų ir kitų...

„Jei gyvenate ne pagal šabloną, kodėl turėtumėte taip rengtis?“ (6 p.) Nors daug kas žinoma ir daugeliu aspektų vadovaujuosi pati, džiugu skaityti ir suvokti, kad elgiuosi apgalvotai. Visada galvojau, kad mano stilius tai palaida bala, bet dabar pradėjau žiūrėti į savo spintos turinį kitaip: spalvos dominuoja tik kelios, mėgstamiausi ir dažniausiai dėvimi drabužiai sudaro garderobo pagrindą – judu gera kryptimi. Beliko tik paleisti tuos drabužius kurie likę vien dėl prisiminimų, bet jau nebedėvimi. Gerai gerai, ir tuos, kurie gražūs, bet man nebetinka, neturiu kur dėvėti arba su kuo derinti. Būtent šiuo aspektu ir radau įdomų autorės siūlomą būdą apsispręsti kas liks spintoje, o su kuo atsisveikinsiu. Knygoje gausu vaizdinės medžiagos: iliustracijos, nuotraukos, diagramos, lentelės, grafiniai teksto formatavimo elementai. Visas knygos apipavidalinimas tikrai maloniai veda į turinį, kurį lengva įsiminti, nes informacija pateikiama ir vaizdingai ir aiškiai. Mini spintos encik...

„Ar tąsyk, kai buvai nuteistas visą savo likusį gyvenimą praleisti „Metropolyje”, kas nors galėjo pamanyti, kad būsi laimingiausias visoje Rusijoje žmogus?” 346 p.  Vienu sakiniu apie siužetą: grafas Aleksandras Rostovas nubaudžiamas praleisti likusį gyvenimą jo pamėgtame prabangiame Metropolio viešbutyje Maskvos centre.  Pradėjau skaityti ir pasidarė įdomu, juk knygos apimtis ne iš mažųjų, o veiksmo erdvė turės būti uždara ir ribota. Pasirodo, veiksmas tarp keturių sienų nenusileidžia ir laisvojo gyvenimui. Lyg aplinkinis pasaulis pats veržtųsi į viešbučio vidų ir šioje uždaroje erdvėje praūžia visi pasaulio įvykiai: besikeičianti politinė ir socialinė padėtis, netgi skirtingų kartų mados bei manieros. Metų laikai neleidžia uždarai erdvei visko apimti. Pagal tai kaip apsirengę praeiviai, grafas net ir neišeidamas iš viešbučio, tik stebėdamas pro langą jaučia koks oras. Kai atšyla, ateina pavasaris, moterų suknelės trumpėja, kai orai vėsta ar bjursta – pamat...