Pranešimai

Rodomi įrašai nuo lapkritis, 2019

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Doris Lessing „Nurodymai žengiantiems į pragarą“

Vaizdas
„Tik meilė ir karas mums leidžia pabėgti iš būtinybės sukelto apmirimo, iš įprasto gyvenimo narvo į būvį, kuriame kiekviena diena yra didžiulis nuotykis, kiekviena akimirka krinta ryškiai ir aiškiai, kaip pro juodą žvilgančią uolą lėtai sklendžia snaigė arba kaip lapas suktuku sminga į minkštą miško paklotę.“ 252 p. Profesorius Čarlzas Votkinsas praradęs atmintį papuola į ligoninę ir savo sąmonės gniaužtus. Nelengva kelionė po žmogaus sąmonę, bet įdomi. Kitoks vėjas literatūroje. Žmogus guli ligoninės lovoje, bet pats jaučiasi esantis viduryje vandenyno ant plausto, pakeliui į paslaptingą salą, kurioje gyvena žiurkšuniai, žmogbeždžionės, pilna keistų dalykų, pasaulis lyg kaip mūsų įprastas, bet kiekviena detalė tuo pačiu ir kitokia. Pasakojimai turi graikų mitologijos bruožų: „Iliada“ ir „Odisėjas“. Pasakotojas tapatinasi su antikos personažais, jaučiasi, kad aprašomi įvykiai paremti graikų mitais. Saloje apleistame mieste atsikelia dviejų rūsių gyvūnai, iš pradžių v...

Edgar Allan Poe Poezija

Vaizdas
Edgar Allan Poe  Poezija Aš žinau, kad nesulauksiu,  Bet ir mirusios ilgiuos. Eilėraščio žanras man lyg nematomas, bet jeigu tai siaubo lyrika ir mylimas Poe, imu ir skaitau. Su poezija nedraugauju, nes nesugebu susikaupti, kad galėčiau pajusti emociją, jausmą, ritmą – man skaitant liejasi kapoti sakiniai, žodžiai susimeta į krūvą kurioje nieko nepajusi. Su Poe kitaip. Galbūt esu pripratusi prie tamsaus autoriaus tono, kuriam būdingas melodiškumas.  Eilėraščiams būdingas muzikalumas, skambumas. Specialiai tam parinkti žodžiai, frazės ir kartais jų kartojimas tiesiog leidžia eilėraščiui skambėti galvoje. Atrodo galima išgirsti pučiantį žvarbų vėją ir langinių dunksėjimą. Kartais atrodo, kad lyrinio subjekto vidinius išgyvenimus, nerimą, baimes, ilgesį visa ta aplinka ir jos garsai tarsi sugyvina, iškelia į paviršių. Erdvė ir aplinka – jausmų ir išgyvenimų atspindys.   Edgaras Alanas Po (1809-1849), amerikiečių klasikas, lietuvių ska...

Philip Roth „Kiekvienas žmogus“

Vaizdas
Gyvybingumas ir jo pabaiga Mes visi esame kiekvienas žmogus. Kas svajoja apie karjerą, kas apie šeimą, kas laisvę, o dar kas apie pinigus – kiekvienas kuria savo gyvenimą, stengiasi, klysta, renkasi – gyvena. Kiek trunka tas gyvena? Kokia reikšmė viso to laiko kurį taip paprastai vadiname gyvenimu? Visi atsiduriame tame pačiame taške: kai gyvenimas traukiasi, nes mūsų kūnas sensta, dėvisi, mus pagauna ligos, kiekvienas skirtingai pasitinka senatvę. Kol vieni nenustoja trykšti energija, kiti kankinasi su savo ligomis, mintimis, dažnai ir vienatve bei baime mirti. Mes liekame tie patys vis kintančiame kūne. Norai, troškimai, gyvenimo būdas, įpročiai - vis dar norisi, viduje žmogus toks pat, tik ne visada sveikata leidžia, o kūnas tam nebepasiduoda.  Atsisveikinimas su mirusiuoju visada būna skausmingas, kupinas rimties, iškeliantis prisiminimus. Mirus artimam žmogui, dar sunkiau. Lieka tuštuma toje vietoje kur kadaise buvo puikiai pažįstamas žmogus. Prisiminimai lieka gy...

Donato Carrisi „Mergina rūke”

Vaizdas
Tik pradėjau skaityti ir kiek įtarinėjimų man kilo. Tai vienas, tai kitas personažas atrodo įtartinas dėl savo elgesio. Kodėl prireikė psichiatro? Kodėl garsusis tyrėjas atsiduria keistoje situacijoje? Kas ten anksčiau įvyko ir kodėl tai vis nutylima? Tokiais spėliojimais ir mintimis pradėjau „Mergina rūke”. Pasakojimo erdvė šokinėja, nėra laiko atsipalaiduoti, reikia palaikyti sutelktą dėmesį. Baisu praleisti kokią svarbią detalę, kuri sujauktų įvykių seką. Tyrimas pasakojamas tokiais momentais, kuriuose daug pastebėjimų po truputį lipdančių bendrą vaizdą. Visada stengiuosi beveik nepasakoti siužeto, knygos viduje verdančio veiksmo, nes juk ir skaitom detektyvus bei trilerius, kad pasimėgautume būtent tais aspektais, tuo įtarinėjimu, laukimu kokio nors staigaus siužeto vingio, o netyčia pasakant per daug tas įdomumas gali išgaruoti. Papasakosiu kaip viskas prasideda: šaltas, rūke paskendęs vakaras Alpėse, praėję du mėnesiai po mergaitės dingimo. Kaip į vandenį dingusi mergina...

Grigorijus Kanovičius „Miestelio romansas“

Vaizdas
Knyga skaityta prieš kelis metus, nežinau kas pastūmėjo, bet šast ir prisiminiau būtent Kanovičių. Skaitytas tik vienas romanas, bet taip stipriai autorius išsiskyrė ir liko atmintyje. Mano nuomone, tai gero rašytojo bruožas. Tikrai neatsiminsiu visų detalių, bet siužetas, personažų portretai, rašymo stilius, meninė kalba atmintyje liko ryškūs. Romane pasakojama šeimos istorija. Visko vyksta, žmonės gyvena, jaučia, mąsto. Taip ir norisi paprastai ir trumpai apibūdinti „Miestelio romansą“. Geriausia skaityti pačiam ir įsijausti į puslapiuose suguldytą gyvenimą. Per veikėjus ir pasakojimą iškeliamos ir apmąstomos svarbios temos, pavyzdžiui, socialinis gyvenimas, skirtingų tautų santykis mažame miestelyje, šeimos vertybės. Negaliu apeiti knygos kuriose veiksmas vyksta man pažįstamose vietose. Pasakojimo erdvė Jonavoje, miestelyje šalia Kauno. Atrodo, kad niekuo neypatingas kraštas, bet teko ten būti, tai įdomu autoriaus akimis pajusti tą pačią vietą. Matote viršelyje tą pieši...