Knygos ir tapyba

„Jis praleido ne vieną dieną stengdamasis apsimesti, kad neturi šio sugebėjimo; bandymas sviesti jį šalin tarsi nuodingą vorą, sučiuptą beropojantį ranka aukštyn, kai net kūną nupurčiusiam šiurpui likus tik atsiminimuose, vis dar dėkoji maloningam Apvaizdos įsikišimui, kad tau suteikta galimybė numušti šlykštynę šalin. Tačiau jam tokia galimybė niekada nebuvo suteikta. Ne, atšiaurūs mirties pranašai persekiojo jį nuolat neduodami nė akimirkos atsikvėpti. Atpažindavo juos vos išvydęs ir žinojo, kad jie tikrai ne optinė apgaulė, tikrai ne prasto alkoholio sukeltas proto užtemimas, o pranašystės, kurias sukeldavo aiškiaregystės dovana, suteikta niekada jos netroškusiam žmogui.” 14 psl. Pati pradžia priminė filmą „Galutinis tikslas“, dėl pagrindinio personažo gebėjimo matyti konkrečiam žmogui gresiančią mirtį. Taip ir prasideda romanas, kai grupė vyrų traukiniu vyksta dirbti į naują objektą, o pakeliui Arlenas pastebi mirties ženklus, bando įspėti bendrakeleivius, kurie žinoma, į t...

Kaip įtraukti knygas į savo gyvenimą.  Arba keli labai lengvi ir kasdieniški patarimai kaip rasti kelias minutes skaitymui.  Ruduo pačiame keitimosi vyksme: vis šalčiau ir šlapiau, vakarai ilgėja, medžiai plikėja, spalvingų lapų vis daugiau ant žemės ir jie virsta į puvėsį. Net ir neskaitantiems, pasinėrusiems į darbus, toks laikotarpis pats tinkamiausias atrasti laiko knygai.  Kaip rasti laiko?  Apkarpyti socialinių tinklų laiką ir bent po 20 minučių kiekvieną dieną tikrai liks. Pramoginiai žurnalai, televizija, serialai, taip pat kaip ir naršymas internete žudo laiką.  Prieš miegą. Ypač kai sunku užmigti, kamuoja nerimas, iš pat ryto laukia daug darbų, knyga padeda užsimiršti.  Anksti ryte. Prieš pradedant darbo dieną, atsikėlus anksčiau keliasdešimt minučių bus laiko paskaityti skyrelį kitą geriant rytinę kavą ar arbatą.  Pietų pertraukos. Vidutiniškai pietums skiriama apie valandą. Pavyzdžiui, kartais kokį trečd...

Psichologinių problemų sprendimas taikant jausmų paleidimo metodą  Paleidimo technika pagrįsta neigiamų jausmų paleidimu kuri leidžia žmogaus sąmonei tobulėti ir pasiekti kitus, aukštesnius lygius. Žemiausieji lygiai valdomi neigiamų jausmų, kurie trukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, žmogų lydi nesėkmės, dažniau ir greičiau suserga, kankina prasta nuotaika. Kiekviena situacija stresinė, sunku priimti sprendimus, kankina slogios mintys, žmogus pats užsiprigramuoja save nesėkmei. Būtent ši technika padeda išsilaisvinti iš tų negatyvumo gniaužtų.  Neseniai skaičiau Rhonda Byrne „Paslaptis“, kai gyvenimo būdas paremtas pritraukimo principu: pritraukti pinigus, šlovę, geras emocijas, džiaugsmą, viską. Idėja tokia, kad galime patys nusiteikdami kontroliuoti kas ateis į mūsų gyvenimą. David R. Hawkins kaip tik siūlo paleisti neigiamus jausmus, tada pasiekiamas aukštesnis lygis ir man pasirodė panašų į pritraukimo principą, nes žmogus pasiekęs meilės lygį pats pradeda ją s...

Nei aš prijaučiu šiai šventei nei švenčiu. Tiesiog nuo vaikystės žavėjausi tuo Amerikietišku šventimu. Kostiumai, persirengėliai, dekoracijos, išskaptuoti moliūgai, saldainių prašymas. Be to siaubo literatūra mano mėgstamiausia, visada ieškau naujienų ir mėgaujuosi senais kūriniais. Tradiciškai pateikiu rekomendacijas, ką perskaičiau per metus po paskutinio Helovyno. Idealiai tinka tokie kūriniai rudeniui, kai norisi šiurpuliukų. Pirmoje nuotraukoje mano mėgstamiausias autorius - S. King ir keli Bookdepository laimikiai. Mano šių metų favoritai  Stephen King „Tas“  Šiais metais pasirodė naujas leidimas, abi dalys vienoje knygoje. 900+ puslapių, kurių nei vienas neprailgsta. Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių”  David Seltzer „Lemties ženklas”  Robert Bloch „Psichopatas”  Bret Easton Ellis „Amerikos psichopatas“  Dažnai pastebiu, kad skaitytojai arba maišo šias abi knygas arba galvoja, kad tai viena ir ta pati, bet tai...

Netekus mylimojo, likimas atsiunčia kitą Rudenį man tik dar labiau suintensyvėja siaubo literatūros, kriminalų ir aštresnių trilerių poreikis. Nusprendžiau įterpti romantikos, tiesa su detektyvo elementais. Pataikiau kaip pirštu į akį išsirinkti. Tess Gerritsen man jau žinoma autorė, palikusi labai gerą įspūdį - detektyvai tobuli, su įtampa, intrigomis, paslaptimis ir nėra lengvai gliaudomi, plius autorės medicininės žinios labai pastiprina pasakojimus. „Laikoma kalta” kitoks kūrinys, turbūt akivaizdu, juk svajonių knygų serija. Vieno vakaro skaitinys. Pasitaikė man tokia pilna darbų diena, tai truputį romantikos prieš miegą lengvai sugėriau į save. Miranda Vud užmezga romaną. Vyras, žinoma, vedęs, turi dvynius, kilęs iš turtingos šeimos ir valdantis giminės verslą - „Šauklio” redakciją. Miranda jo darbuotoja, savarankiška, darbšti, bet naivi gražuolė. Visas veiksmas užverda, kai moteris nutraukia santykius ir netrukus randa buvusio meilužio lavoną savo lovoje. Ne...

Skaitydama „Naktį virš Tanžero“ atsiduriu Afrikoje, Maroke. Karštis prilėtina kvėpavimą, saulė kepina odą, drabužiai akimirksniu permirksta prakaitu ir limpa prie kūno. Matau mediną, spalvotas gatveles, turgaus šurmulį, žmonių apdarus. Autorė taip gražiai iš detalių piešia ir veikėjų portretus. Plonos, įdegusios rankos nukarstytos didelėmis, sunkiomis apyrankėmis, vyriškio juoda skrybėlė su violetiniu kaspinu ir dėmėmis, balta oda aptraukti kaulėti pečiai – tokios detalės užkabina, susideda į bendrą vaizdą, tokį spalvingą, įvairiatautį Tanžerą. Marokietiškos arbatos nesu nei ragavusi, nei girdėjusi apie tokią, kaži įmanoma vien skaitant apie svilinančią pirštus bandant atsigerti, be galo saldžią mėtų arbatą susidaryti realų įspūdį kokia ji yra? „<...> abi buvome toje pačioje vietoje, bet tuo pat metu – ir dviejuose labai skirtinguose Tanžeruose; aš nepajėgiau nė įsivaizduoti jos varianto, to džiugaus jaudulio kupino miesto, tinkamo viską pradėti iš pradžių. Mano versijoje...

Pirmoji, „Paklydęs“ („Kitos knygos“, 2014) Antroji „Ieškomas” („Kitos knygos“, 2015) Trečioji „Sekta” („Kitos knygos“, 2016) Ketvirtoji savarankiška „Gelmės” („Kitos knygos“, 2018) Savam stiliuj aš. Išsirenku knygą, tada pamatau, kad tai tik serijos dalis. Leidžiu sau imti skaityti tai kas traukia, nesidarau planų, nesu vieno žanro skaitytoja, todėl mano skaitiniai dažnai padriki. Turiu savo mėgstamiausius žanrus, bet mane kartais veda ir smalsumas, vis atrandu knygų tiesiog besiprašančių būti atverstomis. Taip ir su kriminaliniais romanais. Labai dažnai tai būna serijos, dar dažniau aš skaitau nuo vidurio. Šią įžangą parašiau tik perskaičiusi. Maždaug prieš metus. Dabar esu susigriebusi daugiau taip nebedaryti. Yra serija, reiškiasi tvarkingai ir skaitysiu, jokių pamačiau noriu negaliu nebebus. Vis gi gaila, kad stovi lentynoje vieniša neaptarta nors perskaityta. Net nuotrauką jau buvau padariusi. Taigi pasimetusi „Sekta”. Paviliojo būtent šis žodis. Traukia mane tokie ...

Skaičiau beveik mėnesį. Vieną savaitę išbraukiu iš gyvenimo, nes sirgau, nieko nepamenu, atrodo, kad pramiegojau atsimerkus ir likau dar labiau pavargus, net atsivertus knygos nebuvau. Nieko, visko būna, išgyvenam, judam toliau.  Knygų fronte grįžau į Derį. Oi kaip gerai buvo. Ruduo, keičiasi sezonas, vis šalčiau, nykiau, lietus dažnesnis, įsisupu į megztinį ir ieškau kur mano skirtukas tarp tų devynių šimtų puslapių. Nei vienas puslapis neprailgo. Nelaukiau kol baigsis, nejaučiau ištęstų vietų. Įtampa suderinta su jausmingumu.  Įžanga   Viskas prasideda nuo berniuko vardu Džordžis. Lietingą dieną vyresniam broliui Bilui padedant pasigamina popierinį laivelį ir išlekia paleisti liūties užtvindytomis gatvėmis. Džiaugsmą aptemdo nelaimė kai iš linksmo berniuko geltonu lietpalčiu belieka negyvas kūnelis nutraukta rankute. Šis įvykis buvo pradžia naujai draugystei, naujiems atradimams ir kovos pradžia. Tiesa, viskas prasidėję gerokai anksčiau, akylesni ir j...

Mėgstu viską planuotis. Savaitės planus, kasdienius darbus, aprangą, maistą, ne išimtis ir knygų fronte. Visada žinau ką kada skaitysiu, žinoma dažnai įterpiu ką nors naujo, bet preliminarus planelis visada sudėliotas.  Be abejonės pirmenybė mėgstamiausiems žanrams: siaubo literatūra, klasika, detektyvai, psichologiniai trileriai. Taip pat sudominusios naujienos, kurias nebūtinai renkuosi pagal žanrą. Čia gali sudominti tema, autorius, kartais net nugirstas atsiliepimas arba, nuskambės lėkštai, bet viršeliai taip pat pavergia mane, pasidaro įdomu ką slepia vizuali dalis.  Skaitysimų knygų krūvelę nuolat pildo ir bibliotekų lobiai. Dabar lankausi dvejose bibliotekose, ten nuolat kokio nors leidiniu laukiu eilėje, kurios visada ateina netikėtai, o aš paprastai nepraleidžiu savo progos. Kadangi knygas perku tik gerai apgalvojusi ir rečiau negu norėčiau, bibliotekose esu nevaldoma, išbandau viską kas patraukia.  Labai abstrakčiai pradėjau, dabar šiek tiek d...

Mano pirmoji per mėnesį perskaitytų knygų peržiūra. Vis neprisiruošiau susidėlioti, nors įdomu tokia asmeninė skaitymo statistika. Paprastai ką daro visi aš būnu kaip balta varna ir buvau iki dabar. Dažniausiai nespėju, nepastebiu besibaigiančio mėnesio ir niekad negaliu visų knygų sudėti į vieną kalną, nes didžioji dalis būna iš bibliotekų. Jei pirkčiau kiekvieną knygą kurios noriu – bankrotas ir šiaip per daug myliu bibliotekas, tad negaliu ten kartas nuo karto neapsilankyti.  Vidutiniškai perskaitau po vieną knygą per savaitę. Kartais mažiau, jeigu yra reikalų, kartais daugiau, kai turiu laiko arba geriau lieku nemiegojusi, bet paskaičiusi.  Niekada neskubu, atidžiai renkuosi ką skaitysiu, tad dažnai lieku patenkinta pasirinkimu. Be to esu lėta skaitytoja, mėgstu ir pasvajoti, ir patikusias citatas užsirašyti, ir dar karštos kavos puodelį pasistatyti šalia.  Mano sąrašiukas (kartu su nuorodomis į apžvalgas):  Charles Bukowski „Skaitalas“...