Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių“
Kas gali būti geriau už trumpas siaubo istorijas? Bendra tema, bet skirtingi įvykiai, laikmečiai, aplinka. Pradėjus pirmą apsakymą, iš karto apgaubė tamsa. Miestelis ir jo gyventojai, visi vieni kitus pažįsta, naujienos ir apkalbos sklinda žaibo greičiu, nors 1922 m., o komunikacija vyksta tik gyvai iš lūpų į lūpas. Kam ryžtasi žmogus jausdamasis teisus. Kaip bando tvarkytis su pasekmėmis. Piktumas, kvailumas, tiesiog parodija vyrų besijaučiančių teisiais visame kame. Kerštas. Kiek romanų, dramų juo paremta. Kiek toli jis veda? Ar paskui žmogus vis tik jaučiasi geriau? Skęstantis ir už šiaudo griebiasi. O jeigu tas šiaudas tave išgelbėdamas nuskandins tau brangų žmogų? Kai nepažįsti pačio artimiausio žmogaus. Atrodo žinai viską mintinai, gyveni vienu ritmu ir vienas netyčiukas viską išverčia į kitą pusę. Alma Littera, 2012. Stephen King „Tamsoje be žvaigždžių“.