Pranešimai

Rodomi įrašai nuo spalis, 2018

Dabar skaitau:

Stranger things. Tamsa miesto pakraštyje


Agnė Balionė's favorite books »

Planuoju skaityti:

Looking for Alaska
The Starless Sea
The Invisible Life of Addie LaRue
Catherine House
Babel, Or the Necessity of Violence: An Arcane History of the Oxford Translators' Revolution
Ace of Spades
Vita Nostra
Vicious
Ninth House


Agnė Balionė's favorite books »

Susan Hill „Moteris juodais drabužiais“

Vaizdas
Tamsa persunkta istorija Senas dvaras, pikti ir prietaringi mažo miestelio gyventojai, baimė ir šiurpas kylantys vien dėl aprašomų vietovių. Gausu siaubo simboliais tapusių detalių: dulkės, seni baldai ir kažkam priklausę keisti daiktai, lange matoma povyza, apgriuvę tvoros, senos kapinaitės, siauri keliukai, pelkynai ir dar daug kitų siaubo elementų. Išskirčiau ir garsą tekste: girgždančios grindys, paslaptingas dingsėjimas vidury nakties, kažkur koridoriaus gale. Atmosfera persunkta gąsdinančių elementų, nors dauguma siaubo filmų tą ir naudoja, bet visada smagu atrasti ir knygą, nors trumpą, bet pagrįstą baime istoriją.  Knyga skirta sukelti baimę, persisunkusi siaubo simbolių ir šiurpą keliančių detalių. Patiks siaubo medžiotojams, kai perskaitai, išsigąsti, bet nieko naujo neiškapstai.  Obuolys, 2016.  Susan Hill „Moteris juodais drabužiais“. 

Siaubo klasika | Helovyno skaitiniai I / IV

Vaizdas
Stephen King „Švytėjimas“  Dar neradau lygių. Įsismelkiantis ir stingdantis siaubas. Stephen King „Kerė“ Kruvina mokinukų ir kurstomų patyčių istorija. William Peter Blatty „Egzorcistas“ Demonai užvaldantys žmones. Ira Levin „Rozmari kūdikis“  Žmonės garbinantys demonus. H. P. Lovecraft „Tūnantis tamsoje“ Siaubo istorijos. Lautreamont „Maldororo giesmės“ Blogis gražiausia savo forma.  Edgar Allan Poe Visi apsakymai, net ir poezija apgaubta tokia tik Poe būdinga aura, tik jam būdingas tamsus, melodingas stilius. Mary Shelley „Frankenšteinas“ Gotikinis siaubo romanas. Norėčiau paminėti, kad S. King knygas bene visas galima įtraukti, čia puikuojasi tik mano mylimiausios.  Be abejo, sąrašas trumpas, atrinkau tik perliukus. Visada labai laukiu siaubo knygų rekomendacijų, domina viskas kas baisu, iššaukia baimes, priverčia atsigręžti į savo vidų.

Šiuolaikinė siaubo literatūra | Helovyno skaitiniai II / IV

Vaizdas
Joe Hill „Širdies formos dėžutė“  S. Kingo sūnaus siaubo istorija apie piktus vaiduoklius. Marisha Pessl „Naktinis filmas“  Režisierius sukūręs ne tik filmus, bet visą klaną, įsibrovęs į žmogaus vidų ir išleidęs laukan jo savastį. Susan Hill „Moteris juodais drabužiais“ Tamsi siaubo istorija, kupina stingdančių elementų: senas, girgždantis namas, pelkynai su sunkiai pravažiuojamais keliais, kaimelis su piktais ir prietaringais kaimynais. Koji Suzuki „Skambutis” ir „Tamsus vanduo“  Japonų siaubo istorijos, virtusios puikiais filmais. C. J. Tudor „Kreidelių žmogus“ Vaikų žaidimai virtę siaubu. David Mitchel „Sleido namas“  Sukta vaiduoklių istorija. Ransom Riggs „Ypatingų vaikų namai“, „Kiaurymių miestas“ ir „Sielų biblioteka“ Visa esmė – nuotraukos. Skirtingos istorijos, skirtingi šiurpuliukai, skirtinga atmosfera, bet visos jos siaubo knygos. Galima ginčytis, nes ne visada viskas atrodo baisu, ne visada įtaigu ar išpildyta, bet yra kabliu...

Vampyrai | Helovyno skaitiniai III / IV

Vaizdas
Bram Stoker „Drakula“ ir „Dama su įkapėmis“  Klasika. Anne Rice „Interviu su vampyru“, „Lestatas“ ir „Prakeiktųjų karalienė“ Senoviška istorija, kol vampyrai dar nebuvo siaubingai išpopuliarinti. John Ajvide Lindqvist „Įsileisk mane“  Šaltas pasakojimas. Nora Roberts „Morganos kryžius“, „Dievų vartai“ ir „Tylos slėnis“  Vampyrai ir meilė. Matt Haig „Radliai“  Vampyrai šiuolaikinėje kasdienybėje. Vampyrai | Helovyno skaitiniai

Tamsios kriminalinės istorijos | Helovyno skaitiniai IV / IV

Vaizdas
Naujausi mano skaityti detektyvai, kurių atmosfera puikiai tinka šaltiems, tamsiems rudens vakarams, už lango barbenant lietui. Karl Krefeld „Sekta“  Vien pavadinimas ar neintriguoja? Tiesa, tai viena serijos dalis. Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje“  Mergvakaris vidury miško kuriame moterys grįžta į paauglystės skaudulius. Gillian Flynn „Tamsumos“  Sektantas brolis išžudęs šeimą? Tamsios kriminalinės istorijos

Ira Levin „Rozmari kūdikis”

Vaizdas
Klasikinė istorija apie demonus ir juos garbinančius žmones Jaunavedžiai Rozmari ir Gajus be galo laimingi, laukiantys šeimos pagausėjimo savo išsvajotuose namuose. Laimę pradeda temdyti sunkus nėštumas ir keisti kaimynai. Nuolat auga įtampa, kyla siaubingų įtarimų, kurie, panašu, ne tik nėščiosios hormonų padarinys. Knyga, kurią perskaičius sunku rasti ką nors kito panašaus. Siaubas kuriamas per įtampą, veikėjus, ne paprasčiausiai bandant šokiruoti. Tikras siaubo romanas, kurį skaitant jaučiama vidinė baimė, tvyro įtampa. Nėra pigių triukų, žiaurių scenų, efektingų siužeto posūkių  –  to kas būdinga šiuolaikiniams kūriniams. „Rozmari kūdikio” atmosfera panaši į S. Kingo kūrybą, tamsu, liečia psichologiją, sukelia šiurpuliukus ir svarbiausia, perskaičius, kūrinys nenugrimzta tarp kitų skaitytų knygų. Tyrai, 1999.  Ira Levin „Rozmari kūdikis”. 

Johanna Sinisalo „Trolis“

Vaizdas
Įdomi ir neįprasta knygos idėja. Itin trumpi skyriai, gražiai sustyguotos atskirų veikėjų pasakojamos istorijos, įterpti straipsniai. Tik spėk versti puslapius. Pagrindinis veikėjas dėl savo išvaizdos vadinamas Angelu. Vieną vakarą girtas eidamas namo pamato paauglius kažką mušančius. Pasirodo, jie spardo trolio jauniklį. Taip, siužete mitinės būtybės įsilieja į gyvenimą. Tai retas gyvūnas, neištirtas dėl savo gebėjimo slapstytis, išgyventi nepastebėtam. Sudėtingas asmeninis gyvenimas ir namuose atsiradęs trolis sukelia dar daugiau sumaišties ir ne tik kasdienybėje, bet ir žmogaus viduje. Ką trolis jam reiškia, kodėl negali jo atiduoti, paleisti į laisvę? Galbūt trolis tai simbolis žmogaus vidinio konflikto kas yra visuomenėje priimta, normalu, o kas jau peržengia žmogiškumo ribas? Ir šis bute apgyvendintas trolis viską iškelia viršun? Girdėjau palyginimą su F. Kafkos „Metamorfoze”, arba aš neišgvildenau tiek, arba knyga ne tokia stipri. Vaga, 2011.  Johanna Sinisalo ...

Gillian Flynn „Tamsumos”

Vaizdas
Prisiminti baisiausią gyvenimo naktį Norėjosi įtempto ir tamsaus detektyvinio romano, „Tamsumos” pasirodė į šią pusę esanti knyga. Libė Dei vaikystėje patyrė tikrą siaubą - nužudytos jos dvi seserys ir mama, o žudikas - brolis Benas. Iki nusikaltimo gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Sunki kasdienybė bankrutavusiame ūkyje, tėvas alkoholikas, palikęs šeimą likimo valiai. Daugiavaikės šeimos mama Patė iš paskutiniųjų besirūpinanti keturiais vaikais ir buitimi, praradusi viltį. Trys mergaitės ir paauglys, kiekvieną dieną alkani, purvini ir visko stokojantys. Išgyvenusioji Libė iki trisdešimties gyvena užsidariusi, kamuojama depresijos, gyvena iš žmonių suaukotų pinigų. Viskas prasideda kai pinigai išsenka. Nenorėdama dirbti moteris sutinka bendradarbiauti su Žudymo klubu, kurio nariai domisi garsiomis kriminalinėmis bylomis. Tada ir sukirba mintis, ar tikrai dar būdama visai maža mergaitė davė teisingus parodymus? Ar gali būti, kad Benas nekaltas? Pradėjusi skaityti...

Mari Jungstedt „Nutylėtas“

Vaizdas
„Atskleisti šokiruojančią ir nepatogią tiesą – pavojinga” Kai norisi gero detektyvo, nejučia rankos ir akys krypsta į skandinaviškųjų pusę. Man negirdėta, dar nepažįstama autorė ir jos detektyvas „Nutylėtas”. Žiemą dingsta paauglė Fanė. Vienišė, neturinti draugų, bet mylinti žirgus ir po pamokų visada savanoriaujanti žirgyne. Nusikaltimas pradedamas sieti su kita byla, nužudyto fotografo. Įvykiai tiesiog veržiasi vienas po kito, pinasi vienas su kitu, daug informacijos, tuo pačiu kyla ir įtampa, kas čia darosi, kas bus čia susijęs. Galiausiai randamas miške paslėptas mergaitės kūnas, o tyrimo procesas darosi vis mįslingesnis. Asmeninis veikėjų gyvenimas taip pat intriguoja, šalia nusikaltimų verda ir paprastas, su savomis problemomis gyvenimas.  Nors pasakojime persipina daug skirtingų siužetinių linijų, įvykių, viskas apjungiama į vieną rimtą istoriją, kurią vainikuoja netikėta pabaiga. Obuolys, 2017.  Mari Jungstedt „Nutylėtas“. 

Lautreamont „Maldororo giesmės“

Vaizdas
Blogis Mane be galo džiugina kai gaunu siaubo klasiką. Prisiskaičiau atsiliepimų, kad perskaičius miegoti baisu, kad persekioja baimė, nerimas, žodžiu, kokių šiurpiai nuteikiančių atsiliepimų tik neradau. Kaip tik tai ko reikia. Pirmiausia įkomponavau knygą savo lentynoje ir vis buvo gaila skaityti, laukiau rudens, norėjau, kad viskas būtų ypatinga. Nebūčiau aš, jei nepasigrožėčiau ir pačia knyga. Juodas viršelis ir dar juodesnis paukščio siluetas jame. Vienas malonumas vien laikyti rankose tokį kūrinį. Tik pradėjus skaityti iš karto patiko stilius: tamsus, niūrus ir apgaubtas pykčio. Ilgi sakiniai neleidžia atsikvėpti, net galva ima tvinksėti. Pyktis trykšta puikiai atrinktais žodžiais, konotuojančiais tamsias prasmes: pyktį, baimę, žiaurumą, kvailumą. Riba tarp realybės ir siurealistinio, tamsaus ir makabriško pasaulio labai plonytė, knygoje viskas persipina ir ji visai baigia išnykti. Gausu fantasmagoriškų vaizdinių ir šleikštulį keliančių scenų. Kaip antai santykiavimas...

Ruth Ware „Tamsioje tamsioje girioje”

Vaizdas
Kas slypi už gražios kaukės Visai pasinėriau į detektyvų ir trilerių pasaulį. Greitai akimis perbėgu anotaciją ir jei limpa tai ir limpa, imuosi skaityti. „Tamsioje tamsioje girioje” užkabino mintis, kad bus gvildenama pagrindinio veikėjo, šiuo atveju, rašytojos Noros, praeitis. Visada intriguoja ką slepia veikėjai, kodėl jiems trukdo kažkoks prisiminimas, įvykis ir kas tada atsitiko ir viskas aiškėja per jau dabartyje išgyvenamą siaubą.  Detektyvinis romanas jau nuo pat pradžių mane papirko, nes Nora - detektyvų rašytoja, gyvenanti viena, savo mažučiame butuke, su savo kasdieniais ritualais, kaip kavos gėrimas bei vienatvė, ramybė ir rašymas. Gyvenimo ritmą sudrumsčia kvietimas į mergvakarį. Ryšiai su vaikystės geriausia drauge nutraukti jau dešimtį metų, į vestuves moteris nėra kviečiama, neaišku kas jaunikis, mergvakario dalyvės beveik visos nepažįstamos. Tačiau Nora nusprendžia dalyvauti ir nuolatos kamuojama dvejonių vis tik važiuoja.  Šventės vieta, kuri tur...

David Lynch „Pagauti didžiają žuvį“

Vaizdas
Biografiška saviugdos knyga? Pradėsiu nuo knygos kaip daikto. Mažo formato, juoda, truputį blizga auksu. Vienas malonumas liesti juodą drobinį viršelį dekoruotą aukso spalvos elementais. Netgi skirtukas įsiūtas, kuriantis vertę savyje nešančios knygos įvaizdį. Turinys suskirstytas į trumpus apmąstymus. Juose išlenda D. Lyncho gyvenimo detalių, maža maža dalis biografijos. Aptariama meditacija, jos poveikis kūrybai ir vaidmuo kasdieniame gyvenime. Karjera prasidėjo nuo tapybos. Menininkas sugalvojo priversti paveikslus judėti ir pasinėrė į režisūros pasaulį. Atvirai kalba apie nesėkmes, jas priima kaip patirtį, pataria kaip su tuo susitvarkyti ir kurti toliau. Iškeliama idėjos sąvoka, atviraujama kaip ją atrasti ir perteikti. Pamitėta įdomių detalių iš filmavimo aikštelės, tai leidžia įsivaizduoti režisieriaus darbo metodus, jo charakterį ir kaip vyko kūrybinis procesas prieš galutinį rezultatą – filmą ar serialą. Pasirodo, vaikystėje daug laiko praleisdavo miške, išsiplėsd...