Knygos ir tapyba

Ką sapnavo Einšteinas? Literatūrinė aliuzija. Pasakojami Einšteino sapnai – trumpos istorijos apie laiką. Įvairios ir įdomios istorijos bei vaizdavimas kokie galėtų būti žmonių gyvenimai pagal skirtingą laiko sampratą.  Autorius pasitelkė fantaziją ir pasvarstė ne tik ką galėjo sapnuoti garsusis fizikas, bet ir apie pačią laiko sampratą. Nenoriu netyčia atskleisti per daug, nes knyga išties trumpa, todėl pateiksiu labiausiai įsiminusį sapną – samprotavimą apie laiką. Įsivaizduokite, jeigu kiekvienas miestas gyventų skirtingu ritmu, pavyzdžiui, kur praeina visa valanda, kitur tik sekundė. Vienur žmogus spėtų tik mirktelėti, o kitur jau ir kokį veiksmą ar darbą atliktų. Taigi visa knyga, nors man labiau norisi ją vadinti knygute, dėl savo turinio trumpumo ir šviesaus viršelio, sudaryta iš tokių pasakojimų. Keliskart šiuos sapnus pertraukia įterpiami Einšteino pokalbiai, tai neleido kūriniui panirti į monotonišką sapnų virtinę.  Prisėdau ir gerdama kavą perskai...

Džiaugtis Paprastai neskaitau tokių knygų, atvirai, tai labai abejoju ar esu ką nors panašaus skaičiusi. Tiesiog beviltiškai ieškojau paguodos. Kaip man dažnai būna, bibliotekoje knygą išsirinkau pagal viršelį. Jis toks moteriškas, šviesus, pagalvojau, kad viduje tiesiog privalo būti pozityvių minčių. Dažnai girdžiu, kad tokios knygos lėkštos, paviršutiniškos, patys tekstai neturi nei originalumo, nei savitos žinutės. Jeigu tai būtų tiesa, mano nuomone, tai nereiškia, kad knyga bloga. Būtent tada, kai atrodo jog pametei save, savo tikslus, džiaugsmą, kai visai nebeliko jėgų, reikalingos tokios knygos. Kurios leistų lengvai plaukti tekstu, pasigaudyti gražių minčių ir paprastumo. Vėlai vakare atsiverčiau knygą, tik pavartyti. Pavartymas baigėsi tik viduryje knygos. Gėrėjausi tuo, kaip sudaryta knyga. Laiškai. Nuotraukos. Skirtingi šriftai. Žaismingas autorės stilius. Aptariama kasdienybė ir vidinis gyvenimas. Jausmai. Viskas taip artima, gyvenimiška ir taip paprastai, lengvai p...

Moters, rašytojos, vaidmuo skirtingais laikmečiais Jau seniai Virginijos Woolf „Savas kambarys” laukė savo eilės mano skaitytinų knygų sąraše. Bibliotekoje nustebau pamačiusi knygos formatą: tilpo net į mano rankinę, nors ten niekas netelpa.   Moteris menininkė, rašytoja ir jos vaidmuo skirtingų laikmečių visuomenėje. Nuo raganos iki beprotės. Net priklausymas skirtingiems luomams, skirtingai skyrė rašančias moteris. Moters opozicija vyrui, kaip vertintas rašantis, apskritai, kuriantis vyras, ir moteris. Per pasakojimą juntamas ir moterų susierzinimas, neviltis, kartais susitaikymas, o kartais gaivališkas pasipriešinimas. Viskas taip lengvai nuoseklu, apipinta pavyzdžiais ir tiesiog dvelkia nors ir tamsia, bet tikra, ryškia tų laikų aura.   Atskirų moterų kova, ar tai asmeninė, kai aukštuomenės damos rašė sau, ar siekis būti lygiai su vyrais ir įrodyti, kad moteris taip pat gali kurti tikrąjį meną. Per skirtingas moteris, atsiskleidžia bendrumas, vienas tikslas...

Pasirinkimas ir atsakomybė Mano knygų lentynoje „Teisingas pasirinkimas“ atsidūrė išpardavimo metu, o užkabino, kad knyga iš temos paribio istorijos. Paauglių literatūra žada trumpą, bet stiprią istoriją. Vasara, lijo lietus, buvo tos vėsios, tamsios dienos – pats tas tokiai istorijai.  Siužetas paprastas: poelgio ir pasekmės principas. Pagrindinis veikėjas Džeimsas, kabinasi į gyvenimą vienas pats, atstumtas šeimos, neturintis draugų. Vaikinas užsisklendęs savyje, gyvenantis nuolatinėje baimėje, bet gabus: nuostabiai reiškia mintis rašydamas ir myli knygas. Tačiau gyvenimas ne visada priverčia pasirinkti teisingai ir štai matome pasekmes, kaip lengvai galima nuklysti.  Gvildenamos aktualios ir opios paauglių gerovės temos: vaikų nepriežiūra, nedarni, asociali šeima ir joje vargstantys vaikai. Kokios problemos iš to kyla, kaip reaguoja visuomenė, kokie bandymai padėti ir viso to rezultatai. Jautru, skausminga, bet nėra gilu. Iš kitos pusės, knyga skirta ...